Mitas, kad lietuviai Londone arba mokosi, arba dirba broilerių fabrike
“Get the fu*k out of the road!” – rėkia storas 83 autobuso vairuotojas. Mat aš užstoju jam kelią. Aš tik ieškau kelio pas Rūta Mikailaitę, stuobri! Klaidžioti užvertus galvą Londone yra normalu. Dienos pabaigoje besileidžianti saulė tau teparodys Vakarų pusę. Žodžiu, vienas kilometras pirmyn, vienas atgal, ir aš jau matau mažą jaukų Rūtos namelį.
RŪTA MIKAILAITĖ
Londono teisės aktų išmanytoja, madų prezentatorė, jogos nindzė, šokio ant stulpo fėja ir savamokslė dietologė. Viename Šiaurės Londono rajone gyvenanti Rūta Mikailaitė yra didelis idėjų ir projektų kamuolys. Ji augina katiną, dirba tūkstantį ir vieną darbą, suderina bažnyčią ir moteriško seksualumo išraiškas, domisi sveiko gyvenimo būdais, bet tuo pačiu kartais sau leidžia mėgautis naktipiečiais, džiaugiasi vidine ramybe, kuria savo jaukią buitį ir dar rūpestingai priglaudžia kelis kaimynus.
“…dušas šiame name susijęs su virtuve. Tad kai kaimynai mazgoja indus ir leidžia vandenį virtuvėje – vonioje bėga arba labai karštas, arba labai šaltas vanduo. Kai maudosi kaimynė, girdžiu keiksmų maratoną. Kai maudausi aš ir staiga gaunu šaltą dušą, kurį pakeičia verdantis – nusišypsau. Juk tai viena idealiausių procedūrų užkertanti kelią celiulitui ir gerinanti kraujo cirkuliavimą kūne.” Įsipilame vyno, apžiūrime Rūtos valdas. Toliau tiesiog leidžiame pokalbiui tekėti sava eiga.
Stimuliuoti save – visais būdais
Mano viską skanuojančiose akyse ryškėja neblogas veiklios moters portretas: “… užsiimu viskuo, kas praturtina mano sielą ir protą bei suteikia džiaugsmo. Šiuo metu dirbu teisininke – to feed my brain and ego, modeliu – to feed my soul, jogos trenere ir dietų sudarytoja – for the balanced soul and body ir šokėja aplink stulpą – to challenge myself.
Klausi, kaip viską suspėju, atsakysiu – suspėju ir dar randu laiko pabūti viena su savimi. Mano darbas pasėti sėklas, o ar saulė švies, ar lietus lis – ne nuo manęs priklauso.” Netylantis telefonas ir laiškais užverstas paštas – įrodymas, kad visos sėklos buvo pasėtos sėkmingai.
Išlenkiame dar po taurę gardaus raudono vyno ir jau išdrįstu paklausti, kaip šie absoliučiai skirtingi užsiėmimai gali tą patį žmogų dominti vienu metu.
“Tiesą pasakius, netgi aš pati nesu sutikusi nė vieno už save praktiškesnio žmogaus. Dirbu advokate vienoje Londono kontoroje. Myliu šį darbą, nes jo dėka kiekvieną kartą išmokstu ir atrandu naujų dalykų. Taip pat yra ir su joga ar šokiu aplink stulpą.
Jogos nemėgstu praktikuoti viena, todėl be jokio atlygio pravedu pamokas vietinėje bažnytėlėje. Neišsigąsk, tai vienintelė mano duoklė vietinei bendruomenei ir bažnyčiai. Galiausiai šokis aplink stulpą (angl. pole dancing), ypač lietuviams besisiejantis su daugybe prieštaringų stereotipų, mane atpalaiduoja, suteikia šiokio tokio privatumo”.
Riesti nugarą prie stulpo – tik ne už pinigus
Bet, Rūta, man kaip ir daugeliui, pole dancing šokėjos asocijuojasi su žemo elgesio moterimis? Ji pasižiūri į mane ramybe pritvindytu žvilgsniu, nusišypso ir pritardama palinksi, kad tokią nuomonę susidaro žmonės, visiškai nieko neišmanantys apie šį šokį ir jo kilmę:
“Niekada nešokau ir nešoksiu profesionaliai, už pinigus. Man šokis aplink stulpą yra vertikali joga sumaišyta su akrobatika. Visą gyvenimą šokau ir sportavau, tačiau kai pradėjau šokti aplink stulpą, supratau, kad tai – pats sunkiausias ir daugiausiai ištvermės reikalajauntis mano laimėjimas.
Šis šokis reikalauja begalę aistros, seksualumo, išlaisvinančio moteriškumą, ištvermės bei kantrybės. Pastarosios man ypatingai prireikė, kai reikėjo išmokti eilę triukų. Jie pavyksta tik po ilgų treniruočių. Kai kurie – tik po metų diena iš dienos pratybų. Ištvermė gelbėjo kenčiant baisius skausmus prisižnybus odą ar pasitempus krūtinės ląstą, gydant mėlynes ant nugaros ir kojų. Nepaisant visų sunkumų, šis šokis mane sužavėjo iki kaulų smegenų. Todėl nusprendžiau šiuo atsipalaidavimo menu pasidalinti su kitomis moterimis bei padrąsinti jas džiaugtis savo moteriškumu.”
Sveikata ir maistas likus minutei iki miego
Visos moterys pavargsta. Netgi galingoji princesė Ksena retkarčiais lenda pailsėti į savo vėsų urvą. Rūta mojuoja ranka ir įsmeigus akis į vasarinį dangų džiaugiasi prisimindama savo mėgstamiausias poilsio akimirkas. “Kai jaučiuosi nusilaksčiusi, pavargusi ir persibendravusi, mėgstu ramybę be muzikos, televizoriaus ir žmonių. Mano tradicine medicina tampa taurė raudono vyno, kartais alus ar sidras. Antroji atsipalaidavimo stadija prasideda namų ir sodo tvarkymu, katės šukavimu. Baigiasi valgio gaminimu.”
Sėdime abi kaip vyriausios vaistininkės, apsistačiusios pakeliais su užrašais “for healthy living” ar “how to maintain your blood preasure”. Mirkteliu blakstienomis ir toliau tyliu. Pastebiu žiburėlius Rūtos akyse:
“Gerai, prisipažinsiu. Negaliu atsispirti valgymui likus vienai minutei iki miego. Viskas vyksta taip: išsiplaunu dantis, nueinu į lovą, tada bandau užmigti. Jei miegu ne viena – laukiu kol šalia gulintis žmogus užmiega, tada nutykenu į virtuvę ir surengiu puotą savo skrandžiui”.
Planuose tik įprastas užimtumas ir meilė sau
Dalindama man įvairiausius maisto papildus, vitaminus ir pleistrus nuo rūkymo, Rūta užsimena apie artimiausius, svarbius ir nelabai, planus:
“Kitą savaitę manęs laukia atsakingas renginys, kurio metu imsiu interviu iš royal ladies apie madą. Iki mėnesio galo turiu nuskristi į Kaliforniją, ten nusifilmuoti viename komerciniame filmuke. Paskui į Belgiją – pristatyti “Louis Vuitton” mados namus.
Nuo rugpjūčio Naujajame Delyje prasideda mano trijų mėnesių catwalk sutartis. Ten pat turiu atidaryti teisinės firmos filialą. Be viso šito, iki rugpjūčio galo turiu nuskristi į fotosesiją Dubajuje. Ir, žinoma, tarp šių didžiųjų planų įsipaišo mažieji – nusipirkti naują čiužinį, mamai gimimo dienos proga – fotoaparatą, susitvarkyti tinklalapį, išsiųsti ilgai žadėtas nuotraukas klientams, agentūroms ir fotografams. Galiausiai nusipirkti lėktuvo bilietą į Lietuvą ir iki kitos vasaros – ištekėti.”
Rašė: Greta Sidabraitė
Fotografavo: Elnė ir iš asm. archyvo