Arcade Fire
The Suburbs
Merge
2010-08-02
Funeral [2004] buvo spontaniškas, Neon Bible [2007] – išstenėtas, o The Suburbs yra paprasčiausiai lengvas (t. y. sugrotas lengva ranka). Tiesa, šis lengvumas paslėptas po 15 (kintamas skaičius) albumo perklausymo kartų. Kai kurie – anksčiau Arcade Fire vadinę „liūdniausia linksma grupe“ – pyksta dėl to, kad nauja plokštelė per linksma. Reikia sutikti, kad dramatizmo čia mažiau, tačiau liūdesio jame tikrai netrūksta (gal nuo šiol jie – „linksmiausia liūdna grupė“?). Svarbiausia, kad naudodama tas pačias priemones (akordeonai, smuikai, metalofonai…) grupė sugeba nesikartoti.
The Suburbs – esminis įvykis Arcade Fire karjeroje ir vienas (jei ne pats) svarbiausių indie albumų šiemet.
Vertinimas: 90
Interpol
Interpol
Matador / Cooperative Music
2010-09-07
Šitie tai visuomet liūdni. Tokie tegul ir lieka. Ir dar rimti (juk Joy Division palikimas). „Tarptautiniai policininkai“, kaip ir tris kartus ligi šiol, savo šviežiame albume yra paruošę kelis megahitus (pavyzdžiui, jau girdėtas fantastiškas dainas Lights ir Barricades arba dar negirdėtą Try It On) ir papildomą medžiagą pavadinimu „Tai, kas lieka“. Tik šįkart tas „likutis“ yra pakankamai stiprus. „Pakankamai“ – turima omenyje tai, kad jei nesate alergiški Paulo Bankso balsui, šis self-titled albumas gali prilygti debiutiniam Turn on the Bright Lights [2002]. Vienintelis minusas – išėjęs bosistas. Bet juk nėr to blogo…
Vertinimas 83
Max Richter
Infra
130701
2010-07-20
Neoklasika, kaip ir klasika, niekada neišeis iš mados. Infra buvo kuriamas kaip garso takelis Wayne’o McGregoro baletui. M.Richteris į šį įrašą sudėjo tiesiog ilgesnę jo versiją. Tačiau pasakymas, kad šie kūriniai skirti pianinui ir styginių kvartetui, primena Philipo Glasso kūrybą, bet yra ir ne mažiau šilti bei jausmingi nei Michaelo Nymano muzika ir dar galbūt šiek tiek primena Yanną Tierseną,.. sunkiai jums padėtų įsivaizduoti visą šiame įraše užfiksuotos muzikos grožį.
Besiklausydamas už lango matau lietų, liūdną Adrieno Brody veidą (patys žinote, iš kokio filmo) ir, aišku, baletą šokančius Ricardo Cerverą ir Lauren Cuthbertson.
81
Infra by max richter
Despotin Fam
Odisėja 49
Self release
2010-07-19
„Despotin“ chebra šioje liežuvių ir bytų odisėjoje viešumon iškelia jiems rūpimas politines, socialines ir seksualines problemas. Taip, tai ir iki jų darė G&G Sindikatas arba koks MC Messiah (net jei ne geriau, tai tikrai ne prasčiau). Tačiau juk dar vienas įrašas nepamaišys. Juoba kad albumas ir muzikaliai neblogas. Geriausias to įrodymas – besiklausant nekyla įtarimas, kad „šitą greičiausiai lietuviai darė…“. Albumo aranžuotės puošiasi ne vien sausais semplais, bet ir gyvais instrumentais. Labiausiai patiko – trumpiausias gabalas – antroji Maximos dalis, per kurią net man, neaugusiam su Cypress Hill ar Wu-Tang’ais, norisi negriškai mosikuoti rankomis.
75
Sleigh Bells
Treats
Mom+Pop/N.E.E.T.
2010-05-11
Šitų galima tik laikinai nepastebėti, bet ne juos pražiopsoti. Duetas iš Bruklino plaka nesukryžminamus dalykus: noise ir pop, chaosą ir priedainius, kartumą ir saldėsius. Jaunuoliai bendrauja vos dvejus metus: Derekas Milleris brūžina gitaras minkydamas efektų pedalus, o Alexis Krauss (įsivaizduokit Juliette Lewis, tik dar daugiau velnių privalgiusią) dainuoja / spiegia / prievartauja mikrofoną. Abu švieži, nepaliesti įrašų firmų diktatūros, neapdoroti prodiuserių (savo studiją duetui užleido M.I.A.) ir perspektyvūs. Treats – tik debiutas. Gal iš jų išeis net kas nors daugiau nei The Kills?
80
Shed
The Traveller
Ostgut Ton
2010-08-30
René Pawlowitz pirmuoju Shedding The Past [2008] albumu klausytojus parklupdė, o nauju savo darbu pastaruosius (ir kolegas / konkurentus kartu) guldo ant menčių. Nestandartinėmis (todėl netikėtomis) aranžuotėmis misteris Shed’as subtiliai pina lengvą ambient su abstrakčiais ritmais – taip jis paruošia, atrodytų, nežemišką kelionę (kuri akivaizdžiai pagaminta žemėje). René pavyksta skambėti unikaliai ir šviežiai, nors plokštelėje demonstruojamame repertuare naudojami šiandien (dubstep, minimal) ir kažkiek vakar (acid, breakbeat) ypač madingi fintai.
Keliauti patartina sulaukus tamsos.
87
Christopher Willits
Tiger Flower Circle Sun
Ghostly International
2010-07-20
Christopheris turi magistro diplomą elektroninės muzikos srityje, pats tobulina sau reikalingus instrumentus ar programas ir taiko atsigulti į lentyną šalia modernių klasikų Philipo Glasso ar Ryuichi Sakamoto (su juo jau turi bendrą darbą). Jaunuolis (Willitsui – 32-eji) eina Fenneszo, Ulricho Schnausso, Caribou ir kitų pramintais takais. Jo kuriama elektroakustinė muzika – analoginių ir skaitmeninių garsų samplaikos rezultatas. Toks shoegaze ir ambient mišinys yra savotiškas ir gana originalus. Tačiau dažnai atrodo, kad Christopheris pasuka ne ten. Štai, pavyzdžiui, nuostabiai fantastiškai prasidedantys gabalai Plant Body ar Flowers Into Stardust turi tiek potencialo, bet deja… Gal tokia yra originalumo kaina?
75
Robyn
Body Talk Pt.2
Konichiwa / EMI
2010-09-06
Praeitame numeryje žadėjome nesiklausyti kitų Body Talk dalių. Neiškentėme. Ir gerai, nes antra dalis geresnė už pirmąją. Be to, kiek įdomesnė ir labiau elektroninė. Nors iš esmės naudojama formulė yra ta pati: 8 gabalai, 33 minutės muzikos, o tarp svečių šįkart – Snoop Dogg. Robyn teisinasi, kad toks formatas pasirinktas ne veltui, o kad galima būtų leisti šviežias dainas nelaukiant, kol jų prisirinks visam albumui. Tačiau mes juk žinom geriau – tai tik rinkodaros triukas. Ir jau pirmą kartą klausant rožinis popsas tampa nuobodokas. Gal trečias kartas bus geriausias?
65
Rašė: Andrzej Bong