Grinderman
Grinderman 2
Mute/Anti-
2010-09-13
Nickas Cave’as dar nesiruošia į pensiją. Toli gražu. Be to, kad jo ir The Bad Seeds albumai tampa vis brandesni ir sunkesni, Nikas su Grinderman (apkarpyta The Bad Seeds sudėtimi) prieš trejus metus trinktelėjo durimis taip, lyg neturėtų ko prarasti. Tas „lyg“ net nereikalingas. Kvartetui nusispjauti ant komercijos ir apskritai ant viso pasaulio. Antras „projekto“ albumas – šiurkštus, intensyvus, purvinas, nešvankus, pilnas žudikų, nuogybių, sekso ir smurto. Kaip geriausiuose Sin City ir No Country For Old Men baruose.
Paradoksalu, tačiau čia užtenka vietos ir švelniems, lėtiems numeriams.
Akivaizdus įrodymas, kad Grinderman nėra tik šalutinis projektas, o užtikrintas, savarankiškas monstras.
90°
Dryft
Ventricle
n5MD
2010-09-09
Mike Cadoo produktyvumui ir fantazijoms, atrodo, nėra ribų. Be to, kad jis reguliariai džiugina naujais projekto Bitcrush darbais (ten dažniausiai pateikia post-rock tematikos variacijas), n5MD leidyklos bosas sugalvojo atgaivinti kiek primirštą projektą Dryft. Ne veltui. Vos įmerki ausį… išnerti nebeturi šansų. O svarbiausia, kad Ventricle pavadintas erdvėlaivis tavęs neneša. Jo vairalazdė yra tavo rankose. Ką čia, net ne rankose! Muziką tu valdai telepatiškai. Visi posūkiai albume – ten, kur nori tu. Aukščiausios klasės ambient su drum’n’bass užuomazgomis (nepamirštant idm). Tokio daugiasluoksnio „buterbrodo“ pavydėtų net Autechre.
Atgaiva, kol Bad Sector ruošia naują darbą.
87°
Swans
My Father Will Guide Me Up a Rope to the Sky
Young God
2010-09-23
Šis sugrįžimas – dar didingesnis. 14 metų – tiek užtruko Michaelas Gira, kol sugalvojo prikelti didingiausius paukščius. Esminis albumo bruožas yra tai, kad Swans visa galva pranoksta likusią, dažnai bukumo ribą peržengiančią gotų armiją. Juodais plazdančiais sparnais jie 45 minučių monolitinį luitą apokaliptiškos muzikos parneša ant psichodelikos pamatų. Jokie Spiritual Front ar Ordo Rosarius Equilibrio taip dar nemoka. Tik senoji gvardija sugeba… Net banalu būtų minėti grupes su skaičiais 93 ir birželio mėnesiais pavadinime.
You Fucking People Make Me Sick – metų manifestas.
85°
Walkner.Moestl
Structures
Defusion Records
2010-09-24
Ir dar vienas „kambekas“. Paskutinis bendras Uwe Walknerio ir Karlo Möstlo darbas pasirodė prieš 10 metų. Anuomet jų kūrybą tekdavo dėti toje pačioje lentynos pusėje, kur stovėdavo madingi downtempo ir nu-jazz dalykėliai iš Tosca, Thievery Corporation, Kruder & Dorfmeister stovyklų. Nuo to laiko tiek Uwe, tiek Karlas nebuvo nustoję groti. Jie tiesiog dirbo atskirai. Neaišku, kas juodu vėl suvedė kartu, bet šįkart senstelėjusį skambesį jie bando gaivinti pasitelkdami vis dar „ant bangos“ esantį dubstep. Vyrukams išeina geriau nei būtų galima įsivaizduoti. Ne paskutinį vaidmenį įrašuose atlieka gausus puikių vokalistų būrys.
68°
Various Artists
Fünf
Ostgun Ton
2010-10-25
Berlynietiškas leiblas „Ostgut Ton“ švenčia mažąjį jubiliejų. Jiems – penkeri. Tad jie sugalvojo unikalią koncepciją šiai progai paminėti. „Ninja Tune“ šeimos narys Emika ištisus du mėnesius slankiojo įvairiais leiblo štabo, kuriame telpa Berghain ir Panorama Bar klubai, koridoriais ir kitomis patalpomis bei įrašinėjo pastato generuojamą atmosferą (kai jame nebuvo lankytojų). Tokių įrašų biblioteka buvo pateikta atlikėjams (Marcel Dettmann, Shed, Dinki, Len Faki, Scuba, Ben Klock…) kaip išeities šaltinis. Pastarieji sugeneravo 2CD (24 gabalus) šalto, bekompromisio minimal techno skambesio.
Paminklas!
80°
IR
BeLIEve
IR
2010-10-04
Kas naujo praėjus penkeriems metams nuo debiutinio Now Or Never albumo? Beveik nieko. Turinio prasme trijulė toliau pjausto seno kirpimo grunge (Alice In Chains, Pearl Jam…), kuris yra morališkai atgyvenęs dalykas. Tad natūralu, kad norint jį gaivinti reikalingos priemaišos: pvz., System of a Down riebumo bosas, Muse kreivumo gitaros solo ir būgnų galopas… Šių sudedamųjų dalių tarpusavio darna – atskira tema (dažnu atveju net Linkin Park skamba išradingiau), bet grupė nusipelno pagyrų dėl to, kad smarkiai patobulėjo skambesio atžvilgiu. Ir vis dėlto perklausius kyla klausimas „na ir kas?“. O menas tokių klausimų neturi kelti. Ir bliamba, Germanai, susitvarkykite gabalų tekstus, kaip please ir don’t fuck with us gali tilpti vienoje eilutėje???
69°
Empti
Fermata
Muzikos Bomba
2010-09-17
Be šešėlio dvejonės – viena geriausių grupių Lietuvoje. Ir tik du albumai sąskaitoje! Pablikas + Giedrė – profesionalūs, išradingi, talentingi, perfekcionistai. Iki tokio lygio, kad praėjus net vienuolikai metų jų kompozicijos nepraranda aktualumo. Jei duetas būtent tai norėjo įrodyti į rinkinį įtraukdamas 13 senų kūrinių – jiems pavyko. Tačiau klausytojui būtų kur kas įdomiau klausytis tų pačių gabalų, aprengtų atnaujintais hauso, breaks (breiko ???), džiazo, roko ar downtempo drabužiais – taip, kaip tai buvo daroma per daugelį pastarųjų grupės koncertų. Iš naujienų: Don’t Miss The Party – mėgėjui, du kiti – tobuli (vėl be šešėlio dvejonės). Ir kur dar, po velnių, kad ir pusėtinas Kas Gali Būt Gražiau?
85°
Kas gali būti gražiau by Empti
4 milimetrai by Empti
Ernesto Ferreyra
El Paraiso De Las Tortugas
Cadenza Records
2010-11-08
Atrodytų, tai yra tik dar vienas eilinis Luciano kuruojamo leiblo Candenza leidinys. Vien iš šios etiketės turėtų būti aišku, kad tarp kompakto takelių įspraustą rasime Lotynų Amerikos genčių įtaka persmelktus ritmus. Būtų natūralu. Ypač žinant, kad Ernesto – argentinietis. Smagu, kad, iš tiesų, ten yra ne vien tik tai. Ponaitis Ferreyra yra pasaulio pilietis, daug matęs, apkeliavęs, todėl, besiremdamas begaline vėžlių išmintimi (plokštelės pavadinimas – Vėžlų rojus), savo debiutiniame ilgagrojyje užfiksuoja įvairiausias nuotaikas iš savo patirties: nuo minimal ir tech bei deep house iki disco.
Pats tas diskotekos „apšilimui“ arba „ataušinimui“.
76°
CADCD07 – Ernesto Ferreyra – El Paraiso de las Tortugas by Statik Distribution
Rašė: Andrzej Bong