Pradžioje šiek tiek skaičių, kuriuos mes, „370“ kūrėjai, labai mylime, ypač jei jie ką nors sako ir yra panašūs į mūsų. Atlikėją Bjelle, kuri paprastame gyvenime yra tiesiog Raminta Naujanytė iš Ukmergės, galėjote (bet nebūtinai) išgirsti pernykščiuose „Lietuvos talentuose“. Dabar ši dvidešimtmetė šluosto nosis net didžiausiems grandams (mes čia ne apie Rytį Ciciną) – feisbuke ją jau palaikino apie 37 tūkst. tautiečių, o gerbėjų į jos koncertus nebaido net ir 50 Lt kainuojantys bilietai.
Teesie šventa televizijos valia? Na, tikiu, kad retas iš jūsų įsijungdavote televizorių tuo metu, kai rodydavo visokias keliones į žvaigždes ar muzikos akademijas… Bet turbūt ir naktį prikelti sugebėtumėt užrėkti „Ką daryyyyt?“. Štai jums ir įrodymas, kad nuo lietuviškos televizijos nepasislėpsi niekur, nebent emigruotum. Tačiau šią mažą simpatišką ukmergiškę Ramintą aka Bjelle norisi laikyti malonia išimtimi iš televizinių taisyklių, mat jai pavyko užsikariauti simpatijas ne kokiomis nors čiastuškėmis, o savo pačios sukurta daina, kurią konkurse jai atlikti padėjo iš bendramokslių suburta grupė „PeRu“.
Nuo partijos iki rokenrolo
Asmeniškai aš Ramintą išgirdau dainuojančią gerokai anksčiau. Prieš keletą metų ėjom į „Artistų“ kiemelį paklausyti tik kartkartėmis į sceną išlendančio Psicho (jis paprastame gyvenime tiesiog Tomas Krivickas iš Ukmergės) ir jo „Requiem“. Vidury koncerto (jei atmintis neapgauna) į sceną išlipo labai jauna daili mergina ir sudainavo romantiškai melancholišką dainą apie kažkokį paukštį, akompanuojant Psicho chebrai… Dar pamenu ir pasibuvimą po koncerto, kur nemažai laiko buvo skirta ir Ramintos talentui aptarti.
Nuo šitų prisiminimų ir pradedu pokalbį su Bjelle. „Ukmergėje su daug kuo grojau iki tol, bet tas koncertas Vilniuje, „Artistuose“, buvo ypatingas, nes man akompanavo seni roko vilkai“, – išsišiepia Raminta ir puola pasakoti apie pažintį su Psichu, kuri, anot jos, iš esmės pakeitė požiūrį į muzikavimą. „Gal jau niekas nebeprisimena, bet Psichas kažkada priklausė Liberalų sąjūdžio partijai. Išgirdome, kad rengiamas susitikimas su juo, ir su drauge nusprendėme nueiti. Be mūsų, salėje dar buvo ir mano močiutė. Kai pasisakiau, kad dainuoju (o ką čia slėpti – aut. past.), Tomas pasiūlė imti į rankas gitarą ir parodyti, ką moku. Pamaniau, juokauja, bet atnešė gitarą, įjungė aparatūrą… Dar draugių keletas atėjo… Vėliau Tomas pasiūlė pavažinėti po kaimus ir kartu paagituoti, pagroti. Paskui jis padėjo įsirašyti ir pirmąją dainą“, – pasakoja Bjelle. Mergina juokiasi, kad netrukus Psichas ir jo chebra tapo savotiškais tėveliais ar vyresniaisiais broliais: „Raminta, nerūkyk, Raminta, negerk“, – auklėjo. Netgi klausinėjo, kaip mokslai sekasi.“ Nors merginos tėvams galėjo pasirodyti, kad šie vaikinukai veda ją iš kelio – juk iš repeticijų ir koncertų ji grįždavo naktimis, o nuo drabužių sklisdavo dūmų kvapas. Ir ne tik cigarečių…
Kopijuoti negalima!
Bjelle nesiginčija, kad jei ne pasirodymai televizijoje, į koncertus žmonės neplūstų ir tokių pinigų už bilietus nemokėtų: „Į „Lietuvos talentus“ ėjau, nes jaučiau, kad jau laikas parodyti, ką turiu (kažkur girdėta: „Tu man parodyk, ką turi…“ – aut. past.) ir ką galiu. Žinojau ir tai, kad tai bus didelis karjeros šuolis. Bet žinojau ir apie pavojų: daugelis pralaiminčių tokiuose konkursuose nusimena ir paleidžia sėkmę iš rankų. Sakiau sau, kad taip nesielgsiu. Bet tai buvo tik pirma pakopa ir ją labai greitai pavyko peržengti. Antroji – tavo minėtas koncertas Šv. Kotrynos bažnyčioje pavasarį. Juo įrodėme, kad esame dideli, kad daug darome ir dar daug padarysime“, – entuziazmu trykšta ji.
Dabar pats įdomiausias laikotarpis jos karjeroje – Bjelle prisipažįsta, kad šiuo metu vyksta ieškojimai. Ne paparčio žiedo, žinoma. O savo muzikos, savo išraiškos priemonių. „Svarstome, kaip padaryti, kad roko nebūtų per daug, bet ir kad nevisiškai pop būtų. Ieškome ir ypatingų muzikantų. Neseniai savo kailiu įsitikinau, kad geras muzikantas yra ne tas, kuris gerai groja, o tas, kuris nuoširdžiai groja…“ – ir vėl prasiveržia Bjelle jaunatviškas maksimalizmas. Ji nesupyksta, kai jos atliekamą muziką pavadinu dainuojamąja poezija. Sako, vadinkit, kaip tik norit. Pati savo stilių Raminta linkusi vadinti soft rock arba lyric rock. „Labiausiai nenoriu ko nors kopijuoti. Reikia klausytis daug ir įvairios muzikos, mokytis iš kitų atlikėjų, bet atrasti šį tą savo“, – konstatuoja jaunoji mano pašnekovė.
„Nuoširdumas nuoširdumu, bet tu išdavei visą andergraundą“, – provokuoju… Bjelle provokacijai nepasiduoda: „Meluoja visi, kurie sako, kad jiems šlovės nereikia. Iš tiesų niekas nenori groti tik savo rūsyje daugiau niekam negirdint… Kita vertus, nebuvau taip giliai į tą pogrindį įlindusi. Nors grojau roką, tačiau nesišlaisčiau gatvėmis, negėriau ir nevartojau narkotikų. Ir jeigu kam norisi mane vadinti popdainininke, prašom. Aš nepyksiu.“
Zvonkė + Orlova = ?
„O tu galėtum dainuoti duetu su Natalija Zvonke“, – vėl kaitinu atmosferą. Ir dar priduriu, kad ją šiame amplua visiškai įsivaizduoju. Skirtingai nei Aliną Orlovą… „Kas ten žino? Bet tegu pirma pagimdo, – kvatoja Raminta. – Nėra ji tokia bloga. Ji tik iš savęs pinigus daro. Beje, aš skirstau dainininkus į šou darančius ir į dainuojančius. Pastarieji man patinka labiau. Pati esu baisi fonogramų priešė.“
Tačiau vaidinančių, o ne darančių pilna ne tik popmuzikos pasaulyje, įsitikinusi Raminta. „Pastebėjau, kad čia, Vilniuje, svarbiau yra įtikinti, kad tu ką nors darai, nei iš tiesų ką nors daryti. Na, kalbu apie žmones, kurie imituoja kokius nors rimtus rokenrolo muzikantus, o iš tiesų tik rūko ir geria studijose.“
Teisybės dėlei reiktų paminėti, kad Raminta ne tik pop ar rock muzika užsiima. Ji dar ir liaudyje tiesiog „Kelpša“ vadinamos konservatorijos antrakursė studentė – choro dirigentė. (Šios eilutės skirtos tiems, kurie nuolat burba, kad dažna mūsų žvaigždė neturi muzikinio išsilavinimo, bei dėstytojams, kurie Bjelle prikaišioja, kad ši „į estradą lenda“.) Negana to, kiekvieną savaitgalį sąžiningai grįžta į Ukmergę, kur jos laukia repeticijos su choru.
O vakarėliai, draugai (ir bernai, suprantama)? Ar jiems lieka laiko? „Kaip ir kiekvienas normalus jaunas žmogus mėgstu pasitūsinti. Tačiau tik ne klubuose. Labiau patinka kokiame bare (dažniausiai „Bix“) ramiai su draugais pasėdėti. Ar kur nors gamtoje… Bet turbūt rečiau nei dauguma tai darau, nes daug veiklos turiu. Ir ta veikla man patinka“, – raportuoja.
Pokalbio pabaigoje dėl viso pikto pasiteirauju, kodėl apie ją taip mažai rašo mūsų mieloji žiniasklaida, kuriai dabar visokios žvaigždės ir žvaigždutės rūpi labiau nei įstatymų svarstymai. Gal Samas (dainininkės globėjas ir „Lietuvos talentų“ prodiuseris Saulius Urbonavičius – aut. past.) jai uždraudė kalbėti? „Turbūt neįdomi aš jiems: nerūkau, negeriu, su vyrais jokiais nedraugauju, skandalų nekeliu. Nėra ką rašyti. O su Samu mes nebent pajuokaujame, kad laikas kokį skandalą sukurti. Daugiau koncentruojamės į muziką. Pavyzdžiui, aptarinėjame, kaip reikėtų įrašyti „Brolį“ (Bjelle išgarsinęs kūrinys – aut. past.), kad radijai jį grotų. Nes kol kas šita daina – neformatas…“ – paaiškina Bjelle.
Rašė: Jurgita Kviliūnaitė
Fotografavo: Visvaldas Morkevičius