Metų laikas, kai susiduria visų garbinama vasara ir visų keikiamas ruduo, liudija ir naujojo teatro sezono pradžią. Tuo metu aktoriai, režisieriai ir kitokio plauko kūrybiniai darbuotojai grįžta iš paskutinių vasaros gastrolių, o gerosios ir dažniausiai nematomos teatro tetulytės intensyviai kuopia paskutines dulkes, vėdina per vasarą nusistovėjusį naftalino ir pelėsio kvapą. Tšššš, tik ne per daug intensyviai – šitaip galima išvaryti Konstantino Sergejevičiaus dvasią, o to daryti teatre nevalia. Tegul dalis šios dvasios lieka naujam sezonui, apie kurį būtent dabar ir kalbame.
Lietuvos nacionalinis dramos teatras, praeitą sezoną pasukęs demokratiškesniu keliu, šiemet žengia juo dar drąsiau. Šį sezoną – net dešimt premjerų, kurias rengia tiek vyresnės, tiek jaunesnės kartos, tačiau jau vietą po teatro saule išsikovoję režisieriai. Jonas Vaitkus pristatys net du naujus spektaklius – teatro studijoje statomus „Fundamentalistus“ pagal suomių dramaturgo Juhos Jokelos pjesę bei Henriko Ibseno „Visuomenės priešo“, vienos radikaliausių XX a. pradžios pjesių, pastatymą. „Režisierius, subūręs stipriausių skirtingų kartų aktorių ansamblį, kurs įspūdingą teatro ir televizijos šou su rinkimų kampanijos elementais, kurio dalyviais taps ne tik salėje, bet ir scenoje atsidursianti publika“, – H.Ibseno pjesės pastatymą anonsavo teatro komunikacijos koordinatorė Greta Babarskaitė. Beje, pastarojo spektaklio kūrybinėje grupėje dirba vienas originaliausių Skandinavijos vaizdo menininkų Ville’as Hyvönenas.
Režisierė Yana Ross pristatys spektaklį pagal suomių dramaturgo Mikos Millyaho pjesę „Chaosas“, o aktorė ir režisierė Dalia Michelevičiūtė kurs vaizdo, poezijos ir muzikos sintezės spektaklį Česlovo Milošo kūrybos motyvais, pavadintą „Kalbos galia“.
Kaip vieną didžiausių sezono intrigų teatras įvardija lietuvių dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus ir režisieriaus Oskaro Koršunovo susitikimą statant spektaklį „Išvarymas“, paremtą tikromis lietuvių emigrantų Londone gyvenimo istorijomis.
Nacionalinis dramos teatras neužmirš ir mažosios vilniečių kartos. Dar iki Naujųjų metų planuojama pristatyti dvi premjeras vaikams: Valentino Masalskio režisuotą Justino Marcinkevičiaus poemą „Grybų karas“ ir Ulfo Starko „Murkšlino ir Turkšlino“ inscenizaciją, statomą Evaldo Jaro.
Naujojo sezono repertuarą papildys atnaujintas Gintaro Varno spektaklis „Nusiaubta šalis“, statytas pagal Tankredo Dorsto pjesę. Lapkritį teatre gastroliuos Maskvos dailės teatras, kuris pristatys spektaklį „Vasa Železnova“, režisuotą Levo Erenburgo.
Teatras planuoja plėstis ir tiesiogine šio žodžio prasme, pasitelkti iki šiol neišnaudotas erdves. Prie pernai duris atvėrusios teatro studijos prisijungs ir teatro fojė, kurioje planuojama rengti paskaitas, parodas, diskusijas ir susitikimus su publika.
„Esminis atsinaujinusio Lietuvos nacionalinio dramos teatro tikslas – susigrąžinti vietą kultūriniame žemėlapyje, auginti naują publiką ir kviesti į sales žiūrovus, kurį laiką ėjusius pro šalį“, – optimistiškai apie naują sezoną kalbėjo Greta Babarskaitė ir pažadėjo jau prasidėjus sezonui atskleisti naujienas apie aktorių trupės papildymą.
47-ą sezoną pradedantis Jaunimo teatras pristatys du didelius spektaklius. Rusijoje kuriantis režisierius Valerijus Griško stato spektaklį „Skrydis virš gegutės lizdo“ pagal Dale’o Wassermano pjesę, parašytą remiantis jau klasika tapusiu to paties pavadinimo Keno Kesey romanu. Spektaklyje vaidins Andrius Bialobžeskis, Gediminas Storpirštis, Nerijus Gadliauskas ir kiti Jaunimo teatro aktoriai.
Režisierius Agnius Jankevičius stato spektaklį „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ pagal amerikiečių rašytojo Tennessee Williamso pjesę. Pasak Jaunimo teatro literatūrinės dalies vedėjos Gintės Pranckūnaitės, premjera dienos šviesą turėtų išvysti dar lapkritį.
Jaunimo teatras planuoja atgaivinti kažkada šiame teatre tradiciniais tapusius dramaturgijos skaitymus. Numatomos žinomų Vidurio ir Rytų Europos dramaturgų pjesės, į lietuvių kalbą išverstos teatro kritiko Andriaus Jevsejevo.
Tai – tik pirmo sezonos pusmečio naujovės. Antrą sezono pusmetį Jaunimo teatras laiko paslaptyje, nes repertuaras dar nepatvirtintas.
Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatras žada vieną premjerą, jau pristatytą Vengrijoje ir Lenkijoje. Tai „Miranda“ pagal Williamo Shakespeare’o pjesę „Audra“. Spektaklį režisavo Oskaras Koršunovas, o vaidmenis sukūrė aktoriai Povilas Budrys ir Airida Gintautaitė. „Žmonių ištrėmimas į negyvenamą salą vyko visais laikais. Valdžiai nepatogiems žmonėms tokios salos būdavo kuriamos visur, tačiau būtent Sovietų Sąjungoje plytėjo negyvenami salynai, kuriuose būdavo įkurdinami iškiliausi kūrėjai. Ir kiekviena negyvenama sala būdavo pilna gyvenimo, nes tose tremties zonose buvo disidentiškai bandoma išsaugoti savo dvasinį gyvenimą“, – apie spektaklio koncepciją kalbėjo O.Koršunovas, pastatymo ašimi pasirinkęs dukros ir tėvo santykius.
Bene intensyviausiai gastroliuojančio teatro vardą užsitarnavęs Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatras šią tradiciją išlaikys ir šį sezoną. O „Mirandos“ premjera Vilniuje – jau rugsėjo 20 ir 21 d. Gal kiek ir apmaudu, kad pačios pirmosios premjeros įvyksta ne Lietuvoje, tačiau intensyvios gastrolės yra bene vienintelis būdas nevalstybiniam teatrui išgyventi.
„Lėlės“ teatras naują sezoną bandys įrodyti, kad lėlių teatras skirtas ne tik vaikams. Pradžia – lėlių spektaklis pagal lietuvišką legendą apie Jūratę ir Kastytį, pavadintas „Jūratė ir KasTautas“. Spektaklį kurs Vitalijus Mazūras, o premjera numatoma spalio pradžioje.
Jaunoji „Lėlės“ teatro aktorių karta, dailininkė Julija Skuratova ir teatrologė bei režisierė iš Rusijos Ana Ivanova-Brašinskaja spektaklį-performansą „Metų laikai“ kurs tiesiog per repeticijas. Rezultatas – premjera, numatoma lapkritį.
Dar vienas žingsnis lėlių teatro suaugusiesiems link – režisieriaus Kirilo Glušajevo režisuojamas spektaklis „Įstabus žmonių gyvenimas. Gimimas“ pagal rusų dramaturgo Aleksejaus Slapovskio dramaturgiją. Spektaklyje – negimusio vaisiaus ir jo motinos dialogas, skaudžiai apnuoginantis socialinius šiuolaikinės visuomenės pūlinius ir aštriai kritikuojantis vertybių devalvaciją vis labiau materialėjančiame pasaulyje. Sudomino? Tuomet galite jau pradėti budėti prie bilietų kasų, nes premjera numatoma dar lapkričio pabaigoje.
„Šiemet teatre „Cezario grupė“ tvyro toks stiprus režisieriaus Cezario Graužinio noras ir džiaugsmas kurti Lietuvoje, kokio nebuvo dar niekada“, – daugiau nei optimistiška gaida kalbą pradėjo „Cezario grupės“ rinkodaros direktorė Indrė Kuliešiūtė. Taigi, laukime premjerų gausos. Pirmoji jų – spektaklis pavadinimu „LAI LAI LAI“, lietuvių mitologijos pradžiamokslis vaikams iki septynerių, dienos šviesą išvys dar rugsėjį. Didesniems vaikams arba ne vaikams teks palaukti spalio ir spektaklio „Metamorfozė“ pagal Franzą Kafką premjeros. Tai pasakojimas apie šiuolaikinės šeimos tragediją, apie jauną žmogų, savo artimųjų akyse virtusį bjauriu ir bejėgiu.
Šį sezoną publikos laukia ir monospektaklio „De Sadas – Žiustinai“, statomo pagal Markizo de Sado kūrinius, premjera. Spektaklis, statytas Graikijoje, kur buvo sutiktas audringai ir sukėlė karštas diskusijas, šiemet perkeliamas į Lietuvos sceną ir pateikiamas lietuviškai visuomenei. „Tai lyg savotiškas socialinis eksperimentas – kaip tą pačią skandalingą, status quo kritikuojančią medžiagą priima Atėnai ir Šiaurės Atėnai“, – teigė I.Kuliešiūtė. Monospektaklyje vaidins aktorė Brigita Arsobaitė.
Pavasarį laukia spektaklio „Miego namai“ pagal paties C.Graužinio parašytą pjesę premjera. Spektaklyje – posocialistiniame laikotarpyje subrendusios kartos nusivylimas esamuoju metu Lietuvoje bei pasaulyje vykstančiais politiniais ir socialiniais procesais. Tema iš tiesų aktuali ir artima šiandienai.
Naujame sezone „Cezario grupė“ nelaužys jau aštuonerius metus gyvuojančios tradicijos ir toliau remsis tik tais pačiais aktoriais: Brigita Asorbaite, Pauliumi Čižinausku, Vytautu Kontrimu, Vilma Raubaite ir Juliumi Žalakevičiumi. Lieka ir kita, kiek nemalonesnė „tradicija“ – teatras vis dar neturi savo patalpų, tačiau šiemet tikisi pozityvių pokyčių.
Jaunų aktorių suburta „Trupė liūdi“ naujam sezonui ruošia premjerą pagal Sergejaus Kozlovo knygos „Ežiukas rūke“ tekstus. Iki šiol ši medžiaga dar nebuvo pasiekusi Lietuvos teatro scenos. „Tai klasika, suvokiama ir mažam vaikui, ir suaugusiam literatūros gurmanui. Jaunieji aktoriai ketina šiuos tekstus adaptuoti scenai ir pristatyti spektaklį, per kurį būtų atliekama gyva muzika, sukurta pačių aktorių, susibūrusių į muzikinę grupę „Liūdni slibinai“, – mintimis apie naująjį spektaklį dalijosi trupės atstovė viešiesiems ryšiams Viktorija Ivanova. Beje, trupė planuoja bendradarbiauti ne tik su Lietuvos teatro organizacijomis, tačiau ir su įvairiomis užsienio teatro bendrovėmis. Jeigu konkrečiau – žvalgomasi į Rusijos bei Vokietijos puses.
Teatras laboratorija „Atviras ratas“ sezoną pradeda Vienos „DschungelWien“ teatre, kur su režisieriumi Stephanu Rablu pristatys premjerą, skirtą 14–18 metų paauglių auditorijai. Apie naują sezoną ir premjeras Lietuvoje – daugiau klaustukų nei atsakymų. „Lapkritį arba gruodį planuojama paleisti naują spektaklį, kurį režisuos Aidas Giniotis. Kol kas tai tik darbo pradžia, tad daug pasakyti apie tai negalime. Spektaklis bus kuriamas „Atviro rato“ laboratorijos principu“, – mintimis apie naująjį sezoną dalijosi teatro vadybininkė Giedrė Liugaitė.
Sostinės „Domino“ teatras vėl žada premjerų maratoną ir didžiausią kūrybos sezoną teatro istorijoje. Teatras planuoja penkias premjeras, iš kurių tris – dar iki Naujųjų metų. „Be galo džiaugiamės ir didžiuojamės visomis būsimomis premjeromis, kurios stebins profesionalumu, naujomis formomis ir netikėtais sprendimais“, – dar neprasidėjus sezonui teatro vadovas Egidijus Baranauskas jau džiaugėsi premjerų sėkme.
Pirmoji sezono premjera – komedija „Žirklės“, režisuota užsienio režisieriaus, bus pristatyta jau spalio viduryje. Antroji teatro premjera – miuziklas „Tadas Blinda“, kuriam tekstus ir muziką sukūrė Andrius Mamontovas. Paskutinė šių metų premjera – Kosto Smorigino režisuota romantinė komedija. Antroje sezono pusėje „Domino“ teatras žada dar dvi premjeras. „Vieną jų stato garsusis režisierius Adolfas Večerskis“, – pavardėmis intrigavo būsimu sezonu besidžiaugiantis „Domino“ teatro vadovas, tačiau jis taip ir neatskleidė mums visų naują sezoną statomų kūrinių.
Taigi, vasarą klaidžiojęs gastrolėse, teatras sugrįžta į sau įprastą vietą, po stogu ir tarp keturių sienų. Sezonas numatomas ilgas ir intensyvus, tad pamatyti ką nors kultūringo tikrai suspėsite. Tik nenuklyskite ir neatsiduokite „chaltūrai“. Žodžiai juk panašūs.
Rašė: Aurimas Minsevičius
Nuotraukos: iš teatrų archyvo, Dmitrijaus Matvejevo ir „Studijos f 5,6“
Piešinys: Vilmanto Juškėno