Indrė Bagušinskaitė (Kaunas): „370“ yra įžvalgus kultūros skleidėjas, kaskart „suvalgomas“ ir išspaudžiantis nuostabos „o!“. Regis, informacijos amžius, ir baisu, ir paranku, bet jūsų nešama žinia konkreti, nesiblaškanti, kryptinga, dažnai įkvepianti. Nenumanau, iš kokio slapto maišo traukiate disputus, klausimynus, asmenybes, bet šie kaskart pamalonina. Giriu giriu giriu. Turiu silpnybę jūsų intervams.“
Igoris Zujevas (Vilnius): „370“ atradau bene tada, kai jau ėmiau adaptuotis sostinės ritme ir gatvių šurmuly (vadinasi, visai neseniai). Taigi, radinys buvo išties jaukus ir artimas nerimstančiai studento dūšiai. Todėl ir pagrindinę leidinio funkciją permatau kaip tuščių ertmių papildymo, nuraminimo, naujų kultūrinių impulsų sėmimo. Laikraštis taikliai konvertuoja sustabarėjusį, kiek primityvoką mąstymą į kitokį, naują, atvirą teigiamoms kultūrinėms permainoms žmogaus, o ypač – jauno žmogaus, pasaulio ir savęs suvokimą.“
Marija Kablytė (Vilnius): „Na, man „370“ – tai savotiška atgaiva, nes niekada nepatingėdavau net per šaltukus užlėkti į kavinukes pasiimt jo. Žinau, kad grįžusi pasidarysiu arbatos ir skaitysiu jaukiai. Tai – lyg ritualas. O pačiame „370“ randu, kas mane kaip menininkę domina: kultūra, įdomūs žmonės, kurių darbai ar pan. įkvepia, padovanoja minčių, idėjų, praplečia požiūrį. Be to, man labai patinka leidinio dizainas – paprastas, bet kartu ir labai skoningas. „370“ – kaip šilta arbata žiemą, kurią norisi gerti ir gerti.“
Jolita Čeičytė (Kaunas): „370“ – vasara. Užsitęsusi 5 dienomis ilgiau nei įprastiniai metai, tačiau neprailgusi. Visad jauki, su nenuspėjamais vėjo gūsiais, netikėtai paglostančiais visus sielos kampelius. Didelė saulėta aura, grandinine reakcija paveikianti prie jos prisilietusius.“
Mindaugas Patapas (Berlynas): „Linkiu, kad viršeliai tik gražėtų ir tekstai tik gerėtų, kad apimtys tiktai didėtų ir rašytojų tiktai daugėtų. Eikit šventės švęst!“
Rapolas Valiukevičius (Kaunas): „Linkiu užgyvent dar porą nulių prie pavadinimo!“
Na, turbūt jau ir patys susipratote, kad ne be reikalo šitas pagyras leidiniui spausdiname, nes paprastai nesielgiame kaip tas šuo, kuris pats sau uodegą pakelia. Šis numeris – 24-asis, o tai reiškia, kad balandį sukanka lygiai dveji, kai „370“ pasiekė SAVO skaitytojus.
Žodį „savo“ pabrėžėme ne šiaip sau. Esu įsitikinusi, kad tie žmonės, kurie kiekvieno mėnesio pradžioje lekia į viešąsias erdves ir ieško mūsų leidinio, yra išskirtiniai, kitokie, o pirmiausia – smalsūs.
Dėl jūsų, jums ir su jumis mes ir egzistuojame. Ačiū įmonės „Diena Media News“ buvusiems ir dabartiniams vadovams, taip pat Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui bei kitiems, kurie mumis tiki ir leidžia kas mėnesį dovanoti skaitymo (ir dar popieriuje!) džiaugsmą.
Rusai sako, kad nemokamai ir actas saldus. Sutikite, nors „370“ ir nemokamas, tačiau nesaldus reikalas. Viena skaitytoja mus prilygino arbatai žiemą, kurią norisi gerti ir gerti. Bet juk ne visi saldina arbatą?
Mes tyčia nerašome apie tuos žmones, kurie nuolat šmėžuoja kitose žiniasklaidos priemonėse. Kodėl? Nes jie saldūs iki šleikštumo su savo tikrais ir tariamais romanais, prabangiais skudurėliais ir nykiais vakarėliais.
Ar pastebėjote, kad patys talentingiausi žmonės vengia kontakto su žiniasklaida? Nes jiems nereikia įrodinėti, kokie jie yra faini. Jų talentas kalba už juos pačius.
Tame iliuzijų pasaulyje, kuriame gyvena mano minėtieji žiniasklaidos numylėtiniai, kurį laiką buvo apsistojusi ir šio numerio herojė Jurga Šeduikytė. Tačiau prabudo iš saldaus sapno, nes suprato, kad nemokamas sūris būna tik pelėkautuose. Ir kad reikia iš jų išsikapstyti, nes kitaip nespės padaryti to, ką norėjo.
Visame pasaulyje Lietuvą jau porą dešimtmečių garsinantis menininkas Deimantas Narkevičius niekada nesirgo žvaigždžių liga, nors po sėkmingos trumpo metro filmo „Draudžiami jausmai“ premjeros Roterdamo ir Berlyno fetsivaliuose galėtų drąsiai užriesti nosį ir apsiskelbti lietuviško kino guru.
Nei šia, nei kitomis ligomis neketina susirgti ir menininkės Eglė Tamulytė-Shaltmira bei Anastasija Zemdliauskaitė. Viena piešia komiksus, antroji lipdo linksmus rūpintojėlius, kurie, tikėtina, pasirūpins ne tik jomis abiem, bet ir mumis.
Blaiviai savo sėkmę vertina ir reperių duetas „Dee&Kamy“, neseniai pelnęs alternatyvų, tačiau dėl to ne prastesnį apdovanojimą.
Džiaugiamės pagaliau galėję skirti dėmesio mūsų nuostabiam uostamiesčiui – nauja mūsų autorė atskleidžia slaptą smagių Klaipėdos vietelių kodą.
Ačiū Tomui (tikras vardas redakcijai žinomas), kad už visą mūsų kolektyvą visomis prasmėmis atidirbo „Kino pavasaryje“ ir savo įspūdžius pateikė „370“ skaitytojams.
Mūsų teatro specialistė Goda lankėsi besibaigiančio sezono premjerose, o muzikos apžvalgininkas Domantas ir šį kartą neieškojo baliams skirtos muzikos, nors progą švęsti ir turime.
Tai ir dar daugiau rasite šventiniame „370“ numeryje. Bet čia ne viskas. Labai norime pakviesti jus balandžio 22 d. į mūsų gimtadieniui dedikuotą „Feel-Link“ spektaklį „Menų spaustuvėje“. Torto nepažadame, bet kitokių staigmenų ir gerą nuotaiką suorganizuosime. Iki pasimatymo!
P. S. Dovanos nebūtinos, šypsenos – privalomos!
Rašė: Jurgita Kviliūnaitė