Kur auga šiuolaikinė barzda?

 Tai ne mada, ne politika, ne socialinė pozicija, ne plaukuotumas, tai tiesiog barzda – vyro sąmoningai priimtas gamtos pasiūlymas turėti plaukų ir ant veido. Kaip pradėta auginti barzda iš karto neišsiduoda, kas iš to išeis, taip ir šviežiai susikūrusi bendruomenė Barzdų klubas nekuria sau rėmų ar įsipareigojimų. Pats augimas parodys, kokiu vešlumu ir kokiomis kryptimis jie plis.

 Drąsa modernumo girioj

„Dizainerių duetas „Tribe“ savo kolekcijos pristatymui „Mados infekcijoje“ surinko vien vyrus su barzdom. Mes žiūrim, kad labai išsiskiriam iš kitų modelių – jie aukštais skruostikauliais, dailiais smakrais. O mes tokie labiau giriniai: kai rūkom ar kuris vėluodamas ateina – iškart matyti, kad mūsiškis. Pagalvojom, kad gerai būtų ir toliau bendrauti“, – idėjos ištakas prisimena Aivaras Ventis, Barzdų klubo narys. Dabar barzdočiai jau siekia nukirpti bambagyslę ir nebebūti siejami su mada. Sako mamai „Tribe“ „ačiū“ ir narsiai išeina į pasaulį ieškoti savo kelio.

Kur jis nuves, nė vienas draugijos atstovas nežino, bet, aišku, kad sparčiai besikerojantis Barzdų klubas telkia vyrus, kurie gali būti patys skirtingiausi, tačiau vienijami drąsaus sprendimo: „Aš auginsiu barzdą.“ Kodėl tai drąsu? „Mes bandome paneigti senuosius barzdos įvaizdžius: barzda nebėra kirmėlės, maisto trupiniai, nebėra „ZZ top“, popai, bomžai, rokeriai. Dabartiniai barzdočiai yra savo jėgomis ką nors sukūrę vyrai. Nes jie ėjo nepaisydami masės, nesitraukė atgal. Iš dvidešimties buvau kone vienintelis, kuris augino barzdą. Vadinasi, tu turi atlaikyti devyniolikos žmonių spaudimą“, – klubą jungiančias vertybes pristato kitas narys Valdas Samkus. Jie nori panaikinti ir kitą gają nuomonę – kad barzdoti vyrai negražūs moterims ir jų neturi. Nieko panašaus! Pasitarę pašnekovai džiugiai susumavo, kad dauguma jų kaip tik turi nuolatinius santykius ir būtent todėl jiems nereikia įtikti šiek tiek kitokių vertybių „aukštakulnėms pempėms, kiaunėms ar žuvims“, bet pripažino, kad „jei vis dėlto nori būti lovelasas, barzdos geriau nesirink“.

 Ar barzda padaro filosofu?

Viskas skamba gana rimtai. Bet galima sakyti, kad ir barzdos filosofija yra ne juokas. Nors senovėje buvo juokaujama, jog barzda dar nepadaro filosofu, ši patarlė išduoda, kad barzda nuo seno sieta su išmintimi, patirtimi. Modernūs barzdylos tam pritaria. „Barzda tave padaro pastebimą visuomenėje, padaro vyrišką. Juk net jei berniukas užsiaugina barzdą, jis tampa vyru. Ji verčia mąstyti, nes tu turi papildomą dalyką, kuriuo turi rūpintis. Čia jau prasideda barzdos filosofija: arba tu ją labai prižiūri, arba labai neprižiūri, bet visada turi žinoti, kodėl ją pasirinkai. Tai papildoma sritis pamąstymams“, – dėsto Barzdų klubo narys Dima Radinas. Aivaras jam pritaria ir primena linksmą studentų prietarą, kad prieš egzaminus nevalia nusiskusti barzdos – neva ten sukauptos visos žinios!

Fantazijos skulptoriai

Tai kaip tą barzdą prižiūrėti? Barzdą apsisprendęs auginti vyras tampa beveik skulptoriumi. „Reikia karpyti ir prižiūrėti formą, kad ji netaptų nevaldoma. Pavyzdžiui, mano barzda dabar jau gyvena savo gyvenimą ir daro, ką ji nori. Tai medžiaga, kuri leidžia pasireikšti ir rodo asmenybės tipažą. Vienam svarbu, kad ji būtų tvarkinga – toks papildomas aksesuaras. Kitas maištauja prieš visuomenę ir jo pozicija – kaip tik barzdos neprižiūrėti. Bet reikia suprasti, kad tai yra kaip galvos plaukai, kuriuos turi plauti, šukuoti ir formuoti“, – vonios duris praveria Dima. Barzda vyrui yra kažkas panašaus kaip moteriai makiažas, apranga. Vieną dieną tu diva, o kitą – raganauji. „Tai gali būti fantazija“, kaip sako vieno filmo apie barzdočius herojus.

 Lietuviškos barzdos namelis

Mūsiškiai barzdočiai pabrėžia, kad jų klubas neįpareigojantis. Tiesiog barzda plius barzda plius barzda. „Pradžioje buvo chaosas. Nežinojome, ar, pavyzdžiui, Petruškevičius gali priklausyti Barzdų klubui, o, sakykim, Šustauskas – negali? Bet ilgainiui linkstam manyti, kad barzda yra barzda, o kiekvienas barzdočius yra tavo brolis, o tu juk negali pasirinkti savo brolio, negali valdyti jo veiksmų, bet jūs kažkodėl abu iš barzdų giminės“, – besiformuojančius klubo pricipus aptaria Valdas. Įstoti į klubą gali bet kuris norintis. Tai nėra sekta, nėra diktuojančių lyderių, tiesiog daug žmonių su barzdom vienoje socialinėje erdvėje. Tam, kad joje patogiai jaustųsi ir „koks furistas iš Pasvalio, kuris nenaudoja „Facebooko“, buvo sukurtas kuo paprastesnis būdas prisijungti prie klubo – užtenka turėti elektroninio pašto prieigą. „Kitur aš su tuo furistu gal daug ir nebendrausiu, bet klubo susitikime labai gerai tiesiog pabarzdoti prie alaus su ne savo srities žmogum, o, sutikus jį kur nors Klaipėdoje, pasisveikinti. Nes smagu, tiesiog“, – klubo atviras pažiūras barzdina Aivaras. Dima pritaria sakydamas, kad „klubas skleidžia žinią į išorę apie savo buvimą, o viduje yra toks namelis, tarsi čiurikai, kuriame susitinki su žmonėmis ne dėl jų pažiūrų“.

Savo lengvumu lietuviškas Barzdų klubas skiriasi nuo panašių barzdočių judėjimų pasaulyje. Daugumoje jų pastebimos senojo barzdos įvaizdžio apraiškos. O Australijoje susikūrusi grupė „The Beards“ fanatiškai propaguoja šiuos plaukus. Jų visos dainos vien apie barzdas, savo juodojo humoro tekstais ir akcijomis jie įžūliai sako: „Nėra barzdos, nėra nieko gero.“ Keletas jų ideologijos aspektų: „Jei tavo tėtis neturi barzdos, tu turi dvi mamas“, „Tu turėtum apgalvoti sekso galimybę su barzdotu vyru“, „Turėti barzdą“ yra naujas „neturėti barzdos“, „Buvo tokia grupė „Kings of Leon“. Jie nusiskuto barzdas, ir dabar groja šūdą“.

Barzdos augs

Klubo nariai mato nemažai erdvės plėstis. Dalis to – minčių lietus, dalis – rimti ketinimai. Jie numato padaryti klubo vizitines korteles, kurios galėtų būti įteikiamos gatvėje sutiktam nežinomam barzdočiui. Jie gali padėti ir jau padeda reklamos agentūroms rasti kokio tik nori plauko modelių. Jie netgi galėtų kada nors surinkti gerą būrį saviškių, nusidažyti barzdas baltai, rasti rėmėjų ir, pavyzdžiui, dalyti jų dovanas vaikų namuose Kalėdų laikotarpiu. Ir nors jie nenori absoliučiai nieko pešti iš šio klubo (matyt, žino, kaip skauda ką nors pešti), būtų visai įmanoma sukurti klubo nariams šiokią tokią pridėtinę vertę. Vyrai jau gavo draugiškų pasiūlymų būti prižiūrimi vienos kirpėjos, gerti alų viename bare ir panašiai. Manau, neverta bijoti, kad jie užklos barzdom visą šalį, kaip ta manų košė iš pasakos, o tiesiog stebėti šio naujo socialinio vieneto linksmybes. Arba užsiauginti barzdą ir jomis tapti.

 Tavo mėgstamiausias barzdotas herojus

Dima: – Gnomas iš „Žiedų valdovo“. Žiauriai kietas. Įdomiausia, kad jis galėjo pereiti tiek pat, kiek ir elfas. Ir jis sėdėjo ant aukso! Dar mane labai žavi Džekas Piratas.

Aivaras: – Pagrindinis herojus iš Filmo „300“ (akt. Gerardas Butleris – red. past.). Koks jis romus! Pavyzdžiui, išsiskiria su savo moterimi, bet nepasako, kad ją myli, ne, jis jai duoda kažkokį pakabuką ir miršta. Ta meilė visada suvokiama, bet niekad nepasakoma. Jis myli ir tą spartiečių būrį, bet nesako. Bet visi supranta. Jis vyras, tikras vyras.

Valdas: – Odisėjas. Kai buvo jaunas, buvo ambicingas, šūkaliojo, turėjo daug nuotykių. Ir buvo prakeiktas. Išvyko be barzdos, o grįžo namo jau su. Su barzda bei patirtimi pas savo moterį ir vaikus.

Tavo padėka, palinkėjimas savo barzdai

Valdas: – Aš laukiu, kol ji bus žila. Nesakau, kad tai turi įvykti kuo greičiau dėl mano gyvenimo būdo. Kalbu apie ateitį, nes manau, kad ji bus įspūdinga, ir tikrai manau, kad ji bus visada! Tuo labiau kad manęs niekas neatsimena be barzdos, bet neatsimena ir su barzda: kai paauginu ilgesnę, sako: „Ko čia su ta barzda vaikštai?“, o aš jau nuo šešiolikos metų su trumpesne ar ilgesne barzda esu.

Dima: – Aš noriu jai padėkoti, kad padeda būti savimi ir išsiskirti. Darbe ji yra daug kartų padėjusi, kai turiu tik kelis žodžius prisistatyti telefonu. Sakau: „Aš, Dima su barzda.“ O palinkėti jai norėčiau, kad ji gyventų su manimi simbiozėje.

Aivaras: – Man ji padėjo atsikratyti to „baby face“. Esu gan patrakęs, o sulig metais pokalbiai juk rimtėja. Jei dar ir veidas bus tuščias, tai kaip atrodysiu? Todėl noriu padėkoti barzdai už vyriškumą. O palinkėti norėčiau, kad ji labiau augtų nuo nosies iki smakro, nes man, pavyzdžiui, nepavyko užsiauginti furisto ūsų. Barzda, būk vešlesnė!

Keli plaukai iš Barzdos gyvenimo

Senovės Graikijoje barzda reiškė išmintį. Aleksandras Didysis buvo labai įžūlus liepdamas visiems kariams nusiskusti barzdas, kad priešai negalėtų už jų sugriebti.

Apskritai senosiose kultūrose barzda turėjo šlovę! Spartoje nuskusta barzda reiškė bausmę už nedrąsą.

Visai tikėtina, kad bet kokie plaukai, įskaitant ir barzdą, iš tiesų suteikia galių, nes yra nervų sistemos pratęsimas. Esama tyrimų, kad indėnai, kurie buvo samdyti kaip ypatingą pojūtį užuosti priešą turintys kariai, privalomai nusikirpę plaukus, netekdavo ir reikalingų gebėjimų.

Vienintelis grupės „ZZ Top“ narys neturėjo barzdos. Paradoksalu, bet jo vardas – Frank Lee Beard (barzda – angl.).

Tas mažas plaukų lopinėlis tarp smakro ir apatinės lūpos vadinamas sielos skiaute. Pavadinta dėl džiazo ir soulo muzikantų, kurie šeštajame dešimtmetyje ją mėgo nešioti.

Rašė: Tautė Bernotaitė

Fotografavo: Simonas Švitra

Apie autorių

Atsakomybė rašyti smalsiam skaitytojui – ir pavojingiausias žarsteklis, ir saldžiausias zefyras

Straipsniai : 43

Komentarai (1)

  • S.

    „Nėra barzdos, nėra nieko gero.“ – cia tai tikra tiesa:)

2017 © 370 - Žurnalas smalsiems protams. Visos teisės saugomos.

Scroll to top