VAN DER GRAAF GENERATOR
ALT
Esoteric Recordings
2012-06-25
Geriausia pasaulio muzika buvo sukurta 1966–1973 m. Tokia mano nuomonė. Dažniausiai gerai susipažinę su šio auksinio periodo muzika su tokia nuomone sutinka. Su šiuo periodu siejasi ir legendinė britų progresyviojo roko grupė „Vand Der Graaf Generator“. Vyresnio amžiaus roko mėgėjams jos nereikia pristatyti. Vokalistas, gitaristas, klavišininkas, kompozitorius, grupės lyderis Peteris Hammilas yra (kaip dabar madinga sakyti) kultinė asmenybė Didžiojoje Britanijoje. Garsus dėl savo vokalinių gebėjimų, P.Hammilas išleido ne vieną dešimtį solinių albumų. Ir tai keista. Nes su savo grupe „Van Der Graaf Generator“ jis įrašė tik (!) 13 albumų. Grupė susikūrė 1967 m., pirmas albumas išėjo 1969-aisiais, o 1977 m. kolektyvas iširo. 1982 m. grupė atsikūrė, įrašė poprastį albumą „Time Vaults“ ir vėl sėkmingai numirė. Ir staiga 2005-aisiais įvyko mažas stebuklas – „Van Der Graaf Generator“ atsikūrė dar kartą ir įrašė 4 galingus albumus. Naujausias jų – „ALT“ – pasirodė tik ką. Tiesa, čia P.Hammilo vokalo neišgirsite – visas albumas instrumentinis. Tačiau dėl to jis neprastesnis. Priešingai, „ALT“ klausosi taip skaniai, kad kartais klausydamas negali patikėti, kad čia tie patys išsibezdėję senukai iš 1973-iųjų. Neįtikimai gyvo įrašo skambesio pavydėti galėtų ne viena jauna džiazo, progresyviojo arba avangardinio roko grupė.
80/100
SERJAS TANKIANAS
Harakiri
2012-07-10
Esu „System of a Down“ gerbėjas. Bet iki tam tikros ribos. Kur bet koks žodis, bet kokia nata tampa politika – ten muzika baigiasi. Atrodo, armėnų kilmės amerikiečių grupės vokalistas, lyderis Serjas Tankianas nelabai tai supranta, nejaučia ribos tarp socialinio protesto ir kūrybos. Kiekviena naujo albumo „Harakiri“ tema yra lyg visiems puikiai matomos žaizdos krapštymas: „banginiai miršta“, „žemė skęsta fabrikų dūmuose“, „kada mes atsimerksime“ ir panašiai. Gaila. Nes kaip vokalistas ir kompozitorius S.Tankianas yra viena įdomiausių asmenybių šiuolaikinėje roko muzikoje. Tai jau trečias solinis jo albumas. Ir klausydamas šio albumo pamaniau, kad kartais labai norėčiau nemokėti anglų kalbos. Arba Serjas galėtų uždainuoti armėniškai. Albumo idėja (apie tai kalba ir pats pavadinimas) – gyvūnų, neištvėrusių žmonių darbelių, savižudybė. Daugybė „System of a Down“ gerbėjų jau dabar prašo S.Tankiano balotiruotis JAV prezidento rinkimuose. Sprendžiant iš absoliučiai perdėtai „svarbių“ tekstų, kurių socialumas daro juos absoliučiai neįdomius, net atstumiančius, vokalistas yra arti rinkimų. Ir čia aš stoju „Radiohead“ lyderio Thomo Yorke’o pusėn, kuris irgi mėgsta dainose žaisti politinėmis, socialinėmis temomis, bet bent jau daro tai skoningai ir ne taip atvirai kaip S.Tankianas. Bet kokiu atveju, muzika gera ir angliškai nemokančių bei vaizdo klipų nežiūrinčių „System of a Down“ gerbėjų neturėtų nuvilti.
50/100
FAMILY BAND
Grace & Lies
No Quarter
2012-07-24
Nesileiskite apmulkinami šios grupės pavadinimo. Ji neturi nieko bendra su romantiškomis, religingomis, skystomis šeimyninėmis grupėmis. Iš Niujorko kilęs kolektyvas „Family Band“ groja elegantišką popmuziką, kurią būtų galima pavadinti gotikiniu country. Grupę sudaro pora – Kim Krans ir Jonny Ollsinas. Sunku patikėti, tačiau iki susikuriant „Family Band“ K.Krans nebuvo parašiusi nė dainos ir niekada niekur dainavusi. Ji – talentinga dailininkė, kuriai tiesiog pasirodė, kad tai, ką ji dainuoja duše, gali būti įdomu ne tik jai. J.Ollsinas – ilgametis trash metal stiliaus gitaristas, kuris galų gale pavargo nuo triukšmo. Kartu šis keistas, bet labai melodingas bei elegantiškas duetas kuria muziką, kurios pagrindas – gitara ir balsas. Tiesa, kartais prie dueto prisijungia bosistas Scottas Hirschas (nepainioti su žinomu JAV verslininku). Be tai nėra tokia folk muzika, kurią skautai dainuoja aplink laužą stovykloje. Tai negailestingai graudžios, kartais net žiaurios dainos, pilnos biblinių kančių, eschatologinių nuojautų, bet kartu žaviai jaudinančios. Ir sunku pasakyti, ar ši pilkuma ir tamsa ateina iš juodai muzikai visą gyvenimą atidavusio gitaristo J.Ollsino ar labiau iš dailininkės K.Krans. Kad ir kaip būtų, jei ieškote elegantiškų, liūdnų baladžių su ne itin įdomiu ar išskirtiniu, bet tiesiog šiltai žaviu moterišku vokalu – „Šeimyninė grupė“ kaip tik jums.
75/100
FLEA
Helen Burns
Warner Bros
2012-07-19
Nė žodžio apie „Red Hot Chilli Peppers“ (toliau RHCP). Nė žodžio apie jų koncertą Lietuvoje. Toks jausmas, kad naujausias „Flea“ albumas, o jei tiksliau 6 dainų EP, neturi nieko bendra su tuo bosistu, grojančiu RHCP. Greičiau jau galima supainioti su kita boso legenda – Billu Laswellu, nuolat balansuojančiu ties dub ir avangardo riba. Arba su kai kuriais Johno Zorno albumais, prie kurių, kaip jau tampa įprasta, pats Zornas menkai teprisideda. Kad ir kaip būtų, „Helen Burns“ turi savo istoriją. Pavadinimas paimtas iš gerai žinomos ir jau gerokai nuvalkiotos Charlotte’s Brontë’s knygos „Džeinė Eir“. Helena knygoje yra geriausia Džeinės draugė. Kaip sunkdamas ašarą sakė nuožmus tatuiruotas Flea, „Helena yra toks šiltas ir ištikimas charakteris, kad aš kartais jaučiu ją įsimylįs. Ji įkūnija viską, ko aš ilgiuosi žmonėse. Kalbu ir apie save patį. Helena Burns visada su manimi.“ Kad ir kaip ironiškai kikentume, bet ši meilė literatūriniam personažui tikrai davė vaisių: jau dabar kai kurie rimti kritikai EP „Helen Burns“ vadina metų staigmena. Staigmena, kurioje vienas geriausių pasaulio bosistų groja ir trimitu! Dar gražiau tai, kad „Helen Burns“ galite visiškai legaliai ir nemokamai atsisiųsti iš oficialios Flea svetainės. Tiesa, jei sumokėsite bent centą, jis nukeliaus Los Andželo Silver Leiko konservatorijai, kurią Flea įkūrė kartu su kolega iš RHCP – lietuviškų šaknų turinčiu Anthony Kiedžiu.
80/100
ARIEL PINK’S HAUNTED GRAFFITI
Mature Themes
4AD
2012-08-20
„Garsiškai ankstesnis mūsų darbas ir naujas albumas yra nepalyginami. Naujame albume išties neliko jokių sąsajų su mano lo-fi stiliaus muzikine praeitimi. Kūrinys toks įvairiapusis… Visiškai skirtingas darbas nei tai, ką esu kada nors gyvenime daręs. Šiaip jau visada svajojau įrašyti būtent tokį albumą. Net tais laikais, kai išėjo mūsų „Before Today“. Bet negalėjau… Buvo per daug spaudimo, per daug pašalinių veiksnių. Pagaliau atsipalaidavau, su grupe ramiai išbandėme tai, ko muzikoje nesame darę, ir štai jums „Mature Themes“, – pasakojo vienas keisčiausių ir talentingiausių JAV nepriklausomos muzikos kūrėjų Arielis Pinkas. To, ką šis vyrukas daro, apibrėžti keliais žodžiais neįmanoma. Galima būtų sakyti psychedelic pop, noise pop, lo-fi, outsider music, freak folk, avant-garde music, bet net ir tiek žanrų išvardijęs apie A.Pinką nieko nepasakiau. Jį reikia pažinti iš jo įrašų. Kartais, kaip ir šiuo atveju, jo grupė vadinasi „Ariel Pink’s Haunted Graffiti“, kartais jis dirba su kitais kūrėjais, tokiais kaip Johnas Mausas). Susumuoti visus A.Pinko įrašus būtų beveik neįmanoma, nors nuolat vietoje nenustygstančiam kūrėjui vos 34-eri. „Iš esmės naują albumą sukūriau ne aš, o mano „Android“ tipo išmanusis telefonas. Jis apvertė visą mano gyvenimą. Visa muzika, visi naujo albumo žodžiai yra iš pradžių įniūniuoti į mano išmanųjį“, – pasakojo menininkas. Stipriai rekomenduojama.
85/100