„Vasara baigiasi rudenį“ prieš 30 metų pasakė Gytis Lukšas, sukūręs dramą su Vaiva Mainelyte ir Valentinu Masalskiu. Rudenį ji pasibaigs ir šiemet, tačiau šįkart ją išlydės Irano kinas, kiek neprognozuojamas ir ne itin vasariškas, bet vis dar gana egzotiškas mūsų platumose. Paskutinę rugpjūčio savaitę (24–30 d.) „Skalvijos“ kino centras rengia pirmąją Irano kino savaitę.
Visą savaitę kasdien bus galima pažiūrėti vis kitą Irano kino kūrėjų darbą, nes atrinkti septyni filmai – kiekvienai dienai po naują. Savaitę pradės iš trijų alegorinių pasakojimų supinta juosta „Drugelio gimimas“ (rež. Mojtaba Raie, „Birth of a Butterfly“, 1998 m.). Visuose pasakojimuose išnyrantys drugeliai tarsi įspėja, kad gyvenimas ne tik gražus – skrisdamas į liepsną gali bet kada sudegti. Taip ir pasakojimų herojai – antros sutuoktinės netekęs vyras, nuo gimimo šlubas berniukas, į gimtąjį kaimą mokytojauti sugrįžęs vyras – yra išbandomi. Išbandomas ir kunigu planuojantis tapti kiek naivokas seminarijos auklėtinis „Mėnesienoje“ (rež. Seyedas Reza Mirkarimi, „Under The Moonlight“, 2000 m.). Jį metro apvagia berniukas. Šis, rodos, ne itin reikšmingas įvykis, seminaristą priverčia išeiti iš savo komforto zonos ir permąstyti vertybes.
Kitos Irano kino savaitės istorijos įsuks į iranietiškos šeimos santykių raizgalynę. Dramoje „Vardan Tėvo“ (rež. Ebrahimas Hatamikia, „In the Name of the Father“, 2006 m.) išryškėja tėvo ir dukters konfrontacija – puikūs jų santykiai netikėtai susvyruoja: mergina sužino, kad jos tėvas dirbo išminuotoju Irano ir Irako kare. O filme „Aga Josefas“ (rež. Ali Rafii, „Agha Yousef“, 2011 m.) tėvo ir dukters santykių idilę griauna tėvo dvejonė dėl dukters moralės – šis įtaria ją tapus laisvo elgesio moterim.
Pastaruoju metu populiarių filmų-dėlionių žanrui, kurio žymiausias atstovas – meksikietis Alejandro Gonzálezas Iñárritu, tradicijai neatsispyrė ir Irano režisierius Mohammadas Ahmadas. Filme „Prarasta tiesa“ („The Lost Truth“, 2008 m.) sujungiami ir kaip mozaika dėliojami trijų šeimų gyvenimai po avarijos.
Nesusipratimai ir nesutarimai lydi gimines po mįslingos poeto mirties filme „Sniegas ant įkaitusio skardinio stogo“ (rež. Hadi Karimi, „Snow on a Hot Tin Roof“, 2011 m.). Šie šifruoja paskutinę mirusiojo poemą ir ginčijasi, išsiduoda, įtarinėja.
Na, ir pasigardžiuoti į septintuką įtraukta dramaturgo Tennessee Williamso pjesės „Stiklinis žvėrynas“ ekranizacija. Verčiau ją vadinti laisva interpretacija, nes režisierius Bahramas Tavakoli („Čia be manęs“, „Here Without Me“, 2011 m. ) šiai pjesei sukūrė savo pabaigą. Kaip ji dera, įvertinti bus galima jau netrukus.