Rašė: Agnė Tuskevičiūtė
Pridėjo: Jurgita Kviliūnaitė
A.T.: Neseniai žiūrėdama vieną amerikietišką kanalą lyg tarp kitko išgirdau Lietuvos vardą. Buvau maloniai nustebinta, viduje sukirbėjo malonus pasididžiavimo kirminukas. Tikriausiai todėl, kad tą kartą Lietuva buvo paminėta ne kriminalinėse kronikose. Tuomet prisiminiau ir kitus atvejus, kai buvo paminėta Lietuva, ir susimąsčiau: ar tai dėl to, kad esame žinomi, ar dėl to, kad kūrybinėse komandose dirba sumanūs lietuvaičiai, nepamirštantys pasitaikius progai papijarinti tėvų ar senelių gimtinės.
O buvo taip: amerikiečių komikė Joan Rivers, savo aštriais teiginiais nuspalvinanti laidą „Fashion Police“, aptardama vienos aktorės stilių pasakė: „She looks like the saddest boy at the Lithuanian gay pride parade“ („Ji atrodo kaip liūdniausias berniukas iš lietuviško gėjų parado“ – angl.). Kartu studijoje sėdintys kiti laidos vedėjai, tarp jų ir Kelly Osbourne, juokėsi, o tarp žiūrovų nuvilnijo aplodismentai. Ar tai reiškia, kad jie žino, kas ta Lietuva? Ar tik mandagiai neparodo savo neišprusimo? O galbūt pati komikė žino apie gėjų padėtį Lietuvoje ir garsiai apie tai gali diskutuoti. Galbūt ši jos eilutė buvo ir surežisuota, tačiau tuomet reikėtų pasidomėti, kas rašo tekstus šiai laidai. Aišku, labai didžiuotis dėl to sakinio taip pat negalime, nes patys puikiai žinome, kaip mes „mylime“ gėjus, bet tai geriau nei aštriadančių lietuvių, ginkluotų beisbolo lazdomis, kontekstas.
Kitą malonią staigmeną dar prieš gerus metus pateikė vieno populiariausių amerikietiškų serialų „CSI: Niujorkas“ kūrėjai. Gal pamenate, kai vienas serialo personažų ne tik paminėjo savo močiutę, neva kilusią iš Lietuvos, bet ir prabilo lietuviškai (ir ne bet kaip, o tarmiškai). Kiti aktoriai, kurie vaidino šiame epizode, pagal scenarijų nė kiek nenustebo ir nepuolė klausti, kur tokia šalis yra. Tai turbūt turėtų reikšti, kad Niujorko policininkai žino, kur yra Lietuva. Ir vėl peršasi mintis, kad prie scenarijaus rankas prikišo kas nors, susijęs su Lietuva.
Negaliu nepaminėti ir tos kultinio serialo „Draugai“ serijos, kur viena herojų Fibi vilki jau klasika tapusius Lietuvos krepšinio rinktinės marškinėlius su griaučiais, kurių istoriją visi puikiai žinote. Ekrane širdžiai mielos spalvos šmėžuoja vos minutę kitą, tačiau kiek tai pasitenkinimo mums visiems suteikia!
J.K.: Jeigu jau prakalbome apie tuos marškinėlius ir krepšininkų triumfą Barselonoje, būtinai nueikite į filmą „Kita svajonių komanda“. Pažadame ne vieną ašarą, net jei 1992-aisiais dar nebuvote gimęs.
Savo šalį galime garsinti įvairiais būdais, ne tik olimpiadose ir čempionatuose. Turime puikių dainininkų ir muzikantų (čia ne apie tuos, kurie tą veiksmą tik imituoja), kurie dalyvauja savo srities čempionatuose ir olimpiadose, kur taip pat pelno medalius, kitaip tariant, gauna laureatų diplomus.
Šiame numeryje siūlome jums pažintį net su dviem žiauriai talentingais tautiečiais – operos solistu Kostu Smoriginu jaunesniuoju ir pianistu Luku Geniušu. Garsių tėvų atžalos skina laurus įvairiuose pasaulinio garso konkursuose, koncertuoja įžymiausiose pasaulio scenose, tačiau Lietuvoje juos retas atpažįsta iš veido.
Na, aišku, kur ten mūsų šalyje klasikinės muzikos atlikėjams lygintis su krepšininkais ar naujais sporto pranašais, šiemet iš Londono atvežusiais penkis medalius… Bet tenedrįsta kas nors aiškinti, kad sportininkų duona yra sunkesnė už muzikantų. Muzikantai lygiai kaip ir sportininkai neturi normalios vaikystės, o ir vėliau, užlipę į didžiąją sceną, nesėdi rankų sudėję, kaip daug kam gali atrodyti.
Labai tikimės, kad Lietuvos vardą daug sykių kartoti užsieniečius privers ir kiti du mūsų šio numerio herojai – Barbora Adamonytė ir Vilius Dringelis. Jie, įveikę šimtus konkurentų, pateko į „Design Lab 2012“ finalinį etapą, kuriame varžysis 30 jaunųjų dizainerių. Kuo jie sužavėjo konkurso komisiją, sužinosite perskaitę straipsnį.
Nedaug ką mums dar sako ir vardas 96 wrld, bet labai tikėtina, kad po juo pasislėpęs Miša Skalskis pasieks aukštumų arba muzikos srityje, arba filosofijoje, arba ir ten, ir ten. Juk ne kiekvieno moksleivio sukurta elektroninė muzika užkabina daug girdėjusių prodiuserių iš užsienio ausis.
O mūsų bendros pasakėčios moralas būtų toks: jei ką nors darysi nuoširdžiai, visada iš to kas nors išeis. Gal net tai, kuo norės didžiuotis visa tauta. Šilto, darbingo ir tiesiog gražaus rudens Jums, mielieji!