Čia nekalbėsime apie daiktus, kurie kasdien maišosi mums po kojomis bei rankomis, ir reguliariai už dyką mums vergauja, skalbdami mūsų drabužius ar virdami mums valgyti. Čia kalbėsime apie daiktus, kurių dar net nėra.
Tarptautinio buitinių prietaisų koncepcijų dizaino konkurso „Design LAB“ paštą „užspaudė“ 1200 projektų iš viso pasaulio su keisčiausių daiktų koncepcijomis. Šių metų konkurso tema buvo sensorinis, arba patyrimo, dizainas, todėl studentai iš visų klimato juostų pusę metų suko galvas, kaip sukurti ateities prietaisus, kurie mums visiems dar pagerintų gyvenimą.
Atvirai šnekant, daugelis dizainerių kuria nelabai įdomius, niekuo neišsiskiriančius daiktus, kurie nebūna nei labai gražūs, nei funkcionalūs, nei dar kuo nors ypatingi. Tačiau kai iš 1200 projektų atrenkami tik 30 pačių geriausių, sutikite, tokie daiktai negali būti blogi ar neįdomus, net jei ir visiškai nieko neišmanai nei apie dizainą, nei apie buitį.
Taigi, gera naujiena ta, kad tarp tų 30-ies geriausių šiemet atsidūrė net du lietuviai! Tai Vilniaus dailės akademijoje suolus trečius metus trinantys dizaineriai Barbora Adamonytė ir Vilius Dringelis. Neturėdami kantrybės laukti, kol įvyks konkurso finalas, susitinkame su jais Šiuolaikinio meno centro kavinėje aptarti tolesnio jų likimo.
JIE
Barbora yra barbė devyndarbė iš Užupio, visur važinėjanti dviračiu. Ji ne tik kremta dizaino mokslus akademijoje, bet dar ir fotografuoja, dirba viename butikėlyje ir turi savo DIY (do-it-yourself) rubriką gražiame žurnale „Lamų slėnis“. Siūlymui dalyvauti šiame konkurse labai nesipriešino, nes ji natūraliai dalyvauja visur, kur yra įdomu. Tiesa, iki šiol apie „Electrolux“ žinojo tik iš pavadinimo ant savo kavos aparato namie…
Vilius, kuris teigia esantis namisėda, frilancina nuo neatmenamų laikų ir jau yra sukūręs įvairių plakatų, be to, norėdamas tobulėti pakeitė ne vieną mokslo įstaigą. Dabar apsistojo prie industrinio dizaino ir yra dvejų metų atstumu iki jį pabaigs. Be to, jis prisipažįsta, kad iš pradžių „Electrolux“ pasiūlymas jam neatrodė labai įdomus, nes nenorėjo kurti tų 3D prietaisų… Tačiau pradėjus tai daryti, jo nuomonė apie šį projektą apsivertė 370 laipsnių kampu.
Išmanusis šaukštas ir šaldytuvo nosis
Konkursui „Design LAB“ Barbora sukūrė ypatingą, beveik išmanųjį šaukštą – „Salt Spoon“. Lietuviai jį pavadino druskinančiu šaukštu, tačiau jis gali kur kas daugiau nei tik druskinti. Tai šaukštas, sprendžiantis valgytojų problemas, kurios iškyla bevalgant patiekalą, kuriame ko nors trūksta arba yra perdaug. Pavyzdžiui, jei sriuboje kam nors trūksta druskos, o kam nors jos yra perdaug arba dar norisi kokių pipirų, konceptualus šaukštas gali šią problemą paprastai išspręsti, nes jo korpusas užpildytas kapsulėmis, kurios suteikia galimybę individualiai dozuoti įvairius skystos konsistencijos pagardus – druską, aliejų, prieskonius ir t. t.
Tereikia jutikliniame ekrane paspausti pliuso arba minuso ženklą, ir šaukštas automatiškai nustatys norimą sudedamųjų dalių išpurškimo lygį bei smulkiais lašeliais išpurkš juos į tavo sriubos lėkštę. Taip vienas valgytojas nebambės, kad per sūru, o kitas nesiskųs, jog trūksta druskos. Kadangi anksčiau toks scenarijus Barboros gyvenime dažnai kartodavosi, ji nusprendė sukurti prietaisą, darantį galą skonių sriuboje problemoms.
O Vilių kankino kita problema… Jis pernelyg dažnai susidurdavo su maisto produktais, kurie iš pirmo žvilgsnio lyg ir yra švieži, tačiau iš tikrųjų jų galiojimo laikas jau eina į pabaigą. Tik gerai juos apuostęs supranti, kad produktams laikas keliauti į šiukšliadėžę. Kadangi Viliaus, kaip ir visų žmonių, uoslė neprilygsta, tarkim, šuns uoslei, jis nusprendė padaryti taip, kad pats šaldytuvas „užuostų“, ar jo turinys šviežias. Taip atsirado konceptualus prietaisas „Fridge Nose“, tiesiog – šaldytuvo nosis.
Tarsi šaldytuvo nosis veikiantis tikriklis, sudarytas iš vyro delno dydžio pagrindinio prietaiso, tvirtinamo prie šaldytuvo durelių, ir 15 specialių pagaliukų, kuriuos reikia susmeigti į šaldytuve laikomus produktus. Kiekvienas jų, analizuodamas produkto molekules, pagrindiniam prietaisui duoda signalą, kad konkretus produktas jau pradėjo gesti ir vartotojui laikas jo atsikratyti. Taigi, aprūpinęs savo šaldytuvą šaldytuvo nosimi, jo turėtojas daugiau galės nebesukti galvos dėl kumpio, sūrio ar kito iš turgelio parsinešto kietos konsistencijos maisto produkto galiojimo datos. Už jį galvos šaldytuvo nosis.
Kas jų laukia?
Jei Barbora ar Vilius patektų į konkurso finalą, kuris vyks spalio 25 d. Milane (Italijoje), t. y. į geriausiųjų dešimtuką arba net į pirmąjį trejetą, jų ateityje lauktų daugiau nei užtarnauta garbė, malonus žiniasklaidos dėmesys ir plojimai. Mat pirmosios vietos nugalėtojas gautų 5000 eurų prizą ir 6 mėnesių apmokamą stažuotę „Electrolux“ dizaino centre Stokholme, antrosios vietos laimėtojo laukia 3000 eurų, o trečiosios – 2000 eurų sumelė. Visai neblogai kaip studentams…
Beje, anksčiau lietuvių studentų laimėjimai šiame konkurse irgi buvo neblogi. 2009 m. Vilniaus dailės akademijos studentės Inesos Malafej daugiafunkcė dušo kabina „Smart Space“ pateko tarp 25 geriausių, o bakalaurės Tomos Brundzaitės indaplovė „Bifoliate“ su kitais septyniais geriausiais varžėsi finale. Taigi, tiems, kurie mano, kad lietuvių dizainas neperspektyvus ir lievas, dabar teks prikąsti liežuvį. Na, o kol kas laikome kumščius už Barborą bei Vilių… Valgome savo per sūrią sriubą ir laukiame, kol šaldytuve vėl kas nors suges, mums to nė neįtariant…
KONKURENTAI
Dauguma į geriausių trisdešimtuką atrinktų koncepcinių prietaisų yra skirti naudoti virtuvėje ir ne vienas jų praturtintas garso technologijomis. Pavyzdžiui, gėrimų matuoklis „Melodi“ (aut. Elena Sitnikova iš Kanados) išpiltą skysčio kiekį leidžia įvertinti ne po fakto, o vykstant procesui skleisdamas atitinkamus garsus; išmanusis plaktuvas (aut. HwaJin Ock, Pietų Korėja) plakant per garsą leidžia pajusti plakinio faktūrą – nuo grubios iki vienalytės; o kitas plaktuvas „Tempo“ parenka ir groja tokios trukmės muzikos kūrinį, kiek reikia laiko kokteiliui, sriubai ar padažui išplakti ar sutrinti. „Tide“ maišymo įrankiai (aut. Anne Berit Kigen Bjering, Norvegija) taip pat maisto konsistenciją ir temperatūrą paverčia atitinkamais garsais. Panašiai „elgiasi“ ir išmanioji lėkštė „SmartPlate“ (aut. Julian Karaulani, Didžioji Britanija, Rumunija), kuri identifikuoja sudedamąsias dalis, parenka natas, harmoniją ir ritmą, pamalonindama ne tik patiekalo ragautojo akis, bet ir ausis.
Taip pat šių metų buitinių prietaisų koncepcijų kūrėjus jaudino ne tik maisto gaminimo proceso („Sensual control“, „Julienne“), bet ir produktų šviežumo bei galiojimo trukmės kontrolės problema. Ją sprendžia ir Viliaus „FridgeNose“, ir šaldytuvas su į išorę išlendančiomis lentynomis „Impress“ (aut. Ben de la Roche, Naujoji Zelandija), į stilizuotą medį transformuotas šaldytuvas „Treat“ (aut. Amy Mon-Chu Liu, Australija), kuris siūlo maistą laikyti specialiuose rutuliuose, kurie, pasibaigus produkto galiojimo laikui, tiesiog nukrenta.
Įvairių šalių studentams rūpėjo sustiprinti įvairiausius maisto gaminimo ir mėgavimosi juo įspūdžius: pavyzdžiui, prietaisas „Spummy“ (aut. Alexandre de Bastian, Brazilija) gamina ispanų šefo Ferrano Adrià sugalvotas įvairių skonių ir aromatų valgomąsias putas; aromatizatorius „Airomes“ (aut. Mylene Manon Baillet, Prancūzija) kuria ir maišo įvairiausius aromatus; skaidrus Flambė indas „Fiery“ (aut. Karen I Man Cheong, Italija, Taivanas) leidžia mėgautis ugnies vaizdu; projektorius „Be there“ (aut. Mikus Vanags, Latvija) padeda namuose susikurti norimo restorano ar kitos vietos atmosferą; interaktyvi lempa „Ice“ (aut. Julen Pejenaute, Ispanija) reaguoja į judesius ir sukuria dinaminius ryšius tarp ant stalo esančių objektų, pataria, ką galima pagaminti iš turimų sudedamųjų dalių ir padeda šeimininkui gaminant; originalios formos kavos aparatą „Memory“ (aut. Wen Yao Cai, Kinija) galima užprogramuoti taip, kad jis kiekvienam šeimos nariui pagamintų mėgstamiausią kavą atpažindamas jį iš rankos atspaudo.
Taip pat pusfinalininkai sukūrė keletą drabužių priežiūros prietaisų, pavyzdžiui, skalbyklę-lanką „Hula Washer“ (aut. Sang-soon Lee, Pietų Korėja), nešiojamąjį lygintuvą, kuriuo galima lyginti apsivilktus drabužius „Touch“ (aut. Markus Marks, Estija), ir ergonomišką lyginimo lentą su belaidžiu lygintuvu „AhrmaDilo“ (aut. Christopher Carpenter, JAV).
Rašė: Sandra Kliukaitė