Rašė Giedrė Armalytė
„Nors mano akių neužkliudė žvaigždžių švytėjimas, niekados neabejojau jų ryškumu danguje“, – Young-Chan
Filmas apie sraigėmis save vadinančius kurčius ir aklus žmones, gyvenimą juntančius pirštais, lytėjimu. Vienatvės tema ir jos pateikimas – sudėtingas ir klampus, tačiau kai vienatvė – būtinybė ir tavo valios pastangos niekaip nepakeičia situacijos, ji įgauna naują, skaudų svorį.
Korėjiečio Seungjun Yi filmas „Sraigių planeta“ įkvėpiantis, verčiantis susimąstyti ir kas svarbiausia – nekelia gailesčio jausmų gyvenimo nuskriaustiesiems. Istorija sukasi apie Young-Chan, kuris pasaulį gali patirti tik pirštų galiukais. Būdamas aklas ir kurčias jaunuolis susituokia su stuburo ligą turinčia mažute Soon-Ho, kuri filmo eigoje savo poelgiais piešia nieko nereikalaujančios meilės portretą. Mažoji žmona tampa vyro akimis ir ausimis, langu iš sraigių pasaulio.
Filmas – tiesiog kitokia meilės istorija. Absoliučiai tyra ir iššaukianti gražiausius žiūrovo vidinius jausmus. Du pagrindiniai veikėjai nėra „perspausti“, herojizuoti ar netikri. Jie pateikiami ne kaip aktoriai, o kaip neišvengiamų problemų, su kuriomis jiems pavyko susidoroti, susigyventi, turinti pora. Jų autentiškumas, tiesą sakant, toks natūralus, kad dokumentikos žanro net nereikia, jog žiūrovas įtikėtų nesuvaidintu gyvenimo atspindžiu.
Akli ir kurti žmonės gyvena taip pat kaip mes. Taip pat giliau (ar net giliau!) myli, juokiasi, mokosi, atlieka buities darbus. Tiesiog viskam prireikia kiek daugiau dėmesio ir skiriamo laiko. Bet tada net perdegusios lemputės pakeitimas, kuriam prireikė abiejų veikėjų pastangų, įgauna naują prasmę. Paprasti veiksmai, kuriuos atliekame kasdien, atsiveria nauju gražumu, priversdami ir žiūrovus jausmingiau pažvelgti į aplinką, kuri skubesy tiesiog dingsta ar įgauna vieną, neišsiskiriančią spalvą.
Tačiau kadrų, veiksmų lėtumas nė kiek nesumažina lėtai žiūrove dygstančio vilties jausmo, nunešdamas jį į poetinę meditaciją, kurią karts nuo karto iliustruoja Young-Chan garsiai išsakomi vidiniai pasvarstymai apie gyvenimą, šviesą, tikėjimą, laimę ir meilę. „Kurti ir akli žmonės turi astronauto širdį“, – užbaigia jis.
Filmas naudingas ir paveikus tiems, kurie turi arba nori turėti tyrus santykius, kurie pamiršta sustoti ir džiaugtis mažais dalykais, tad, turbūt, daugeliui iš mūsų…