Zadie Smith
BALTI DANTYS
IŠ ANGLŲ KALBOS VERTĖ GABRIELĖ GAILIŪTĖ. VILNIUS, „BALTOS LANKOS“, 2012 M.
Retas debiutinis romanas sulaukia tokios milžiniškos sėkmės, kaip „Balti dantys“. Jamaikietės ir brito šeimoje gimusios rašytojos romanas pelnė daugybę premijų ir buvo įtrauktas į geriausių per pastaruosius aštuoniasdešimt metų anglų kalba parašytų knygų šimtuką.
Zadie Smith iš tiesų pavyko sukurti didžiulį ir margą kaip pats Londonas romaną, perteikti šios tautų ir rasių maišalynės, kur žmones vienija tik veide spindintys balti dantys, bėdas, džiaugsmus bei rūpesčius.
Romano veiksmas sukasi apie dviejų gerų draugų, Antrojo pasaulinio karo veteranų, brito Arčio Džounso, vedusio jamaikietę Klarą, ir musulmono bengalo Samado Ikbalio šeimas. Tai šiuolaikinė šeimyninė saga, apimanti kelias šeimas, tris kultūras ir tris kartas. Meilė, draugystė, karas, tėvų ir vaikų santykiai, kultūrų skirtumai, emigrantų bandymai įsišaknyti Londone – visas šias rimtas ir amžinas temas rašytojai pavyksta pateikti įdomiai, patraukliai ir su gera humoro bei ironijos doze.
Šis romanas aktualus mums, lietuviams, kaip niekad. Juk prieš keletą ar keliolika metų į Didžiąją Britaniją ar Airiją emigravusių lietuvių šeimose jau auga vaikai, ir jie bus ne tik kita karta, kelianti tėvams įprastų rūpesčių, bet ir kita kitoje šalyje užaugusi karta, kuriai tėvų jausmai, sentimentai, kalba, gyvenimo būdas ir kultūriniai įpročiai pasirodys esantys svetimi.
Tiesa, gaila, kad puikiai išleistame lietuviškame romano vertime nepavyko perteikti ir tos kvapnios, sodrios kalbų bei tarmių maišalynės, kuria parašyti „Balti dantys“, nes šiame romane kiekvienas kalba ta kalba, kuri atitinka jo etninę kilmę ir socialinę padėtį. Tačiau vertėja stengėsi garbingai išsisukti iš esamos padėties ir tam tikras gaideles mes galime pajusti. Gera knyga ilgiems gražiems rudens vakarams.
NEĮMANOMYBIŲ FIZIKA
IŠ ANGLŲ KALBOS VERTĖ JELENA KOROLEVIČ IR GINTARAS KAMINSKAS. VILNIUS, „METODIKA“, 2012 M.
Šiais laikais kiekvienas žino, kas yra teleportacija, jėgos laukai ar psichokinezė, žino, kaip atrodo tarpžvaigždinis erdvėlaivis ar ateivis iš kosmoso, ir yra viena ausimi girdėjęs apie lygiagrečias visatas. Tuo mūsų sąmonę užvertė gausybė Holivudo filmų ir mokslinės fantastikos kūrinių.
Tačiau ar dažnai susimąstėme, kiek realūs šie dalykai, kokios technologijos už jų gali slypėti ir kada jie galėtų būti įgyvendinti? Garsus JAV fizikas teoretikas, mokslo populiarintojas ir ateities prognozių specialistas Michio Kaku stengiasi į šiuos klausimus atsakyti, pasitelkdamas naujausius mokslo atradimus bei savo ateities spėjiko talentą.
Šioje knygoje aprašomas neįmanomybes mokslininkas suskirstė į tris grupes. Pirmai klasei priklauso neįmanomybės, kurios neįmanomos šiandien, bet nepažeidžia šiuo metu žinomų fizikos dėsnių. Tai teleportacija, psichokinezė, nematomumas, antimedžiagos varikliai. Tokius dalykus mokslininkai galbūt galės sukurti jau šiame ar kitame amžiuje. Antrai klasei priklauso technologijos, esančios ties fizinio pasaulio suvokimo riba, kurios galbūt bus įgyvendintos tik po tūkstančių metų. Tai laiko mašinos ar galimybė keliauti per hipererdvę. O trečiai klasei priklauso technologijos, pažeidžiančios žinomus fizikos dėsnius. Pavyzdžiui, amžinasis variklis.
Michio Kaku moka pasakoti lengvai, įdomiai, pagauliai, jis pasitelkia pavyzdžių tiek iš mokslo, tiek iš populiariosios kultūros. Skaitydami šią knygą galime sužinoti apie naujausius fizikos ir kitų mokslų atradimus, kaip jie pritaikomi šiuolaikiniame pasaulyje, kaip galbūt bus plėtojama ta arba ana mokslo šaka, kokie laukia atradimai.
Žinoma, prognozės lieka prognozėmis, daug kas šioje knygoje tik spėlionės ar baltais siūlais siūti teiginiai. Tačiau paskaityti apie robotų sąmonę, nanoerdvėlaivius, antivisatas, metamedžiagas ir kosminius liftus – labai įdomu.
Knyga tiks ir mokslinės fantastikos, ir mokslo gerbėjams ar tiesiog panorusiems pasmalsauti, kaip neįmanomi dalykai galėtų tapti įmanomi.
DIZAINAS
PIEŠĖ ALEKSANDRA MIZIELIŃSKA IR DANIELIS MIZIELIŃSKIS. VERTĖ IRENA ALEKSAITĖ. VILNIUS, MODERNAUS MENO CENTRAS, 2012 M.
Ši spalvinga ir graži knyga šiaip yra skirta vaikams. Ir pasakoja ji apie įvairių buities daiktų, baldų ir reikmenų kūrimą. Bet ją vartydamas labai smagiai praleidau laiką, tad drįstu rekomenduoti.
Knygoje pateikiama septyniasdešimt daiktų, kuriuos sukūrė talentingiausi ir garsiausi pasaulio projektuotojai. Knygoje pristatomi tik su namais susiję daiktai, jie surikiuoti chronologine tvarka: nuo seniausio iki naujausio. Laikotarpis apima 150 metų.
Vaikams, žinoma, patiks piešiniai, įvairiausi įdomūs daiktai ir jų atsiradimo istorija. Tas pats patiks ir suaugusiajam. Žinoma, pasidomėti, kas išrado „stiklo balą“ ar sofą lūpas galima ir suvedus paiešką į „Google“, bet perskaityti apie tai žaismingoje knygoje daug įdomiau.
„Beveik visi daiktai, aprašyti šioje knygoje, yra gaminami ir juos galima nusipirkti. Deja, dauguma jų labai brangūs. Juos suprojektavo geriausi pasaulio dizaineriai, o jie, kaip ir geriausi aktoriai ar mados kūrėjai, už savo darbą gauna didelius pinigus. Tai, ką jie suprojektuoja, dažniausiai kainuoja daug brangiau nei daiktai, sukurti jų ne tokių žinomų kolegų. Laimė, kainos mums nerūpi. Nes jei norite pasigėrėti didžių dizainerių darbais, nebūtina jų pirkti, užteks atsiversti šią knygą. Skaitydami ją suprasite, kad kiekvieną daiktą galima suprojektuoti tūkstančiais skirtingų būdų. Įsitikinsite, kad dizainerių vaizduotė yra beribė. Ir sužinosite, koks nuostabus dalykas yra projektavimas“, – rašoma knygos įvade.
Knyga parašyta lenkų autorių, tad lenkų dizainui joje skirta nemažai vietos. Beje, šioje knygoje būtų puikiai tikę ir naujausi smagūs bei išradingi šiuolaikinių lietuvių dizainerių darbai.
Lukas Devita
GARSO GĖLĖS. HIPIŠKOS MUZIKOS IR LAISVŲ MENO STUDIJŲ KALEIDOSKOPAS
VILNIUS, „MINTIS“, 2012 M.
Ši knyga – gana asmeniška duoklė ankstyvojo ir psichodelinio roko muzikai. Kaip sako pats autorius, tai „mėginimas savitai pažvelgti į roko muzikos kūrybingumą“. Knyga sudaryta iš spaudoje skelbtų straipsnių, todėl ji marga ir nevienalytė. Čia rasime pasakojimų apie tam tikras roko muzikos kryptis, istorinių muzikos įvykių apžvalgų, pasakojimų apie bitnikus rašytojus, tekstą apie Andy Warholą ir daug kitokių įvairenybių.
Autorius bando sulydyti roką ir jį supusią tuometę kultūrą bei kontrkultūrą į vieną visumą. Jis imasi gana ambicingos užduoties: „Roko kūrybiškumo potencialas galėtų būti rimčiau pripažintas, bandant analizuoti bei tyrinėti šią muziką įvairiapusiškai, nesilaikant siaurų nuostatų, bet žvelgiant kaip į ilgaamžį meną, padariusį įtaką ištisoms kartoms, visiems planetos žemynams, prisidėjusį prie barjerų griovimo tarp valstybių, prietarų demaskavimo tarp tautų, lygybės įkūnijimo tarp lyčių ir pagaliau muzikinės kūrybos privilegijas atėmusį iš siauros nomenklatūrinės „klasikos“ rankų.“
Geriausius roko muzikos tekstus Lukas Devita laiko poezija. Ir tai tikrai teisingas požiūris. Todėl mieliausi ir įdomiausi tie skyriai, kuriuose jis nagrinėja vienos ar kitos grupės ar atlikėjo tekstus.
Dailiai išleista knyga su gana ilgu papildomos literatūros sąrašu – puikus tramplinas jaunoms maištingoms sieloms, norinčioms šį tą sužinoti apie roko ištakas, roko poeziją, bitnikus, hipius ir tai, į ką pavirto ir kaip šiais laikais priimama jų pradėta psichodelinė revoliucija.
Rašė: Marius Burokas