Svarbios datos (2012-01-10)

Kalendoristas šiandie atostogauja dėl šeimyninių priežasčių, todėl apie viską labai trumpai. Prieš 130 metų gimė rašytojas Aleksejus Nikolajevičius Tolstojus. Prieš 126 metus gimė labai geras JAV poetas Robinsonas Jeffersas. Kitas geras JAV poetas Philipe‘as Levine‘as gimė prieš 85 metus. Prieš 62 metus pasimirė rašytojas, 1930 metų Nobelio premijos laureatas (pirmas ją gavęs amerikietis) Sinclairas Lewisas. Prieš 56 metus mirė Čilės poetė, 1945 metų Nobelio premijos laureatė Gabriela Mistral. Prieš 52 metus mirė „kietojo detektyvo“ klasikas, „Maltos sakalo“ autorius Dashiellas Hammettas. Na, ir prieš 27 metus mirė 1984 metų Nobelio premijos laureatas, čekų poetas Jaroslavas Seifertas.
Mistral poezija
http://www.tekstai.lt/buvo/versti/mirtiess.htm

Robinson Jeffers

Sužeistas suopis
I
Sulaužyta sparno atrama styro iš apkrešėjusių
plunksnų,
Sparnas velkasi žeme tarsi nugalėtųjų vėliava,
Į dangų daugiau nepakilt, liko vos keletas
Bado ir skausmo dienų; lūšis ar kojotas
Nesutrumpins mirties laukimo – pakanka
nagų neturinčio laimikio.
Jis tyliai tupi tarp ąžuoliukų ir laukia
Išsigelbėjimo atraišuojant; naktimis prisimena
laisvę
Ir sklando sapnuose, tačiau aušra negailestinga.
Jis stiprus, o stipriųjų skausmas – aštresnis, negalia –
skaudesnė.
Dieną pasirodo valkataujantys šunys ir urzgia piktai,
Bet iš tolo; tik mirtis išvaduotoja privers šią galvą
nusilenkt,
sutramdys ryžtą bebaimį, akis grėsmingas.
Įdūkęs šio pasaulio Dievas kartais gailestingas tiems,
Kas prašo malonės, tačiau retai – išdidiems.
Jūs, žmonių banda, nežinot jo arba
pamiršot jį;
Tik suopis, žiaurus ir nesuvaldomas, jį pamena;
Tik suopiai, laukiniai ir nuostabūs, ir žmonės mirštantys – prisimena.

II
Jei ne bausmė, greičiau nužudyčiau žmogų nei suopį,
tačiau šiam raudonuodegiui
Jau nepadėsi, liko tik nebyli kančia –
Sutrupintas kaulas nebesuaugs, sparnas
velkasi žeme, kabindamasis už nagų.
Mes maitinom jį šešias savaites ir paleidom į laisvę,
O jis paklaidžiojo po kyšulį ir vakare
grįžo, prašydamas mirties,
Ne kaip elgeta – žvilgsnis vis dar kupinas
Nesutaikomo išdidumo. Temstant suteikiau jam švininę
dovaną. Tai, kas nukrito –
Minkštas it pelėdos pūkas plunksnų gniutulas, tačiau
Pakilo – šuoras nirtus, gervės prie patvinusios
upės sukliko baimingai jam slystant
Iš tikrovės, kaip durklui iš makščių.

vertė marius burokas

Apie autorių

Laisvai samdomas rašytojų skaitytojas

Straipsniai : 57

2017 © 370 - Žurnalas smalsiems protams. Visos teisės saugomos.

Scroll to top