Svarbios datos (2013-01-12)

“Aš visuomet tau sakydavau, Mažyli, kad negerai, jei žmogus neskaito grožinės literatūros, – ji net Klondaike praverčia.”

J. London

Prieš 137 metus gimė rašytojas, avantiūristas, žurnalistas, alkoholikas Jackas Londonas (Johnas Griffithas Chaney). Jis buvo jauniausiais iš penkių vaikų darbininko ir muzikos mokytojos spiritistės (tvirtinusios, kad gali iškviesti indėnų vado dvasią) sūnus. Tiesa, kai kuri emano, kad Jacko tėvas buvo astrologas Williamas Chaney, kuris, sužinojės, jog moteris nėščia, pareikalavo pasidaryti abortą. Jai atsisakius, jis atsisakė vaiko. Jacko motina bandė nusižudyti (ne kartą), jai užeidavo proto užtemimo priepuoliai, todėl vaiką augino juodaodė auklė.
Nuo aštuonerių Jackas jau pardavinėjo laikraščius. Ateinančius keturiolika metų jo gyvenimas susidėjo iš juodo ir sunkaus darbo: konservų fabrike, skalbykloje, kūriku elektrinėje. Jis dirbo po 13-14 valandų per dieną, 6-7 dienas per savaitę.
Tuo pat metu Jackas išvažinėjo visą Ameriką prekiniais traukiniais, pabuvo “austrių piratu”, jūreiviu ruonių medžioklės laive.
1886-aisiais jis užsuko į Ouklendo biblioteką ir, laimei, rado malonią bibliotekininkę, kuri padėjo Jackui mokytis pačiam.
Jo rašytojo gyvenimas prasidėjo 1873-aisiais. Septyniolikmetis Londonas kaip tik buvo grįžęs iš ruonių medžioklės, kurios metu taifūnas vos nepražudė visos komandos. Jis tai labai gyvai papasakojo motinai, o ši parodė jam skelbimą vietiniame laikraštyje apie apsakymo konkursą. Jackas jį laimėjo.
Jis buvo trumpam įstojęs į Berklio universitetą, bet greit jį metė ir išvyko į Jukoną, kur tuo metu siautėjo aukso karštligė. Ten susirgo skorbutu. Grįžęs ėmė siūlyti savo apsakymus (apie Klondaiką) įvairiems žurnalams, kurie juos vis noriau priimdavo.
Pirmasis Jacko romanas “The Call of the Wild” pasirodė 1903-aisiais ir susilaukė sėkmės.
Per 16 paskutinių savo gyvenimo metų Jackas parašė 50 knygų. Negana to, jis dalyvavo rusų-japonų kare kaip korespondentas, kurį laiką gyveno Havajuose (ir išbandė serfingą), dažnai skaitė paskaitas apie kapitalizmo baisumus.
Mirė jis nuo inkstų nepakankamumo (nors sklandė gandai, kad perdozavo morfijaus, kurį vartojo inkstų skausmams malšinti).

Prieš 37 metus mirė didžioji detektyvo meistrė dama Agatha Mary Clarissa Christie, 66 detektyvinių romanų ir 15 apsakymų knygų autorė (dar pridėkime ir šešis meilės romanus).
Ji gimė pasiturinčioje šeimoje, buvo jauniausia iš trijų vaikų. Pati Agatha vadina savo vaikystę „labai laiminga“. Agatha buvo mokoma namie, o vėliau mokėsi privačiuose pensionuose Paryžiuje. Ji taip pat mokėsi dainavimo, groti pianinu ir jeigu nebūtų buvusi tokia drovi, būtų padariusi muzikantės karjerą.
Rašytojos tėvas mirė kai jai buvo vienuolika, šeima išsibarstė kas sau (vyresnioji sesuo išsikraustė iš namų, o brolis buvo pašauktas į karą). Agatha liko gyventi su motina. Ji anksti pradėjo rašyti – kūrė pjeses, eilėraščius (kai kurie negi buvo išspausdinti). Pirmasis Agathos romanas „Snow Upon the Desert“ pasirašytas pseudonimu Monosyllaba, buvo atmestas visų leidyklų.
Savo pirmąjį vyrą Archibaldą Christie, lakūną, ji sutiko 1912-aisiais. Jie susituokė 1914-aisiais, karo metu: Archie tarnavo lakūnu, o Agatha – sesele karo ligoninėje. Po karo pora įsikūrė Londone.
Pirmąjį savo detektyvinį romaną Agatha parašė susilažinusi su seserimi Madgie. Romanas buvo atmestas keleto leidyklų, kol viena jų sutiko jį išleisti, jei autorė pakeis pabaigą. Taigi 1919 metais pasirodė romanas „Mįslingas nutikimas Stailze“. Jame pirmą kartą pasirodo belgas seklys Erkiulis Puaro.
Agathos gyvenimas pasiekė pilnatvę, tais pačiais metais gimus jos dukteriai Rosalindai. Jos vyras gavo darbą pasaulyje reklamuoti Britų imperijos parodą, tad pora daug keliavo, lankėsi Naujojoje Zelandijoje, Havajuose, Pietų Afrikoje, Australijoje. Deja, idilė truko neilgai.
1926-aisiais miršta rašytojos motina. Tais pačiais metais Archie pareiškia turįs meilužę ir reikalauja skyrybų. Tų metų gruodžio 3 dieną pora susiginčija ir Archie išlekia iš namų. Tą patį vakarą paslaptingai dingsta ir Agatha, palikusi laiškelį, kad važiuoja į Jorkšyrą. Jos dingimas sukelia skandalą, prasideda masinė paieška.
Rašytoja buvo rasta po dešimties dienų, Harougeite. Ji gyveno viešbutyje, užsirašiusi svetima pavarde. Vėliau ji savo dingimo niekaip nekomentavo, bet gydytojai diagnozavo nervinį išsekimą ir jo sukeltą laikiną amneziją. Biografų manymu, rašytoja taip norėjusi pagąsdinti savo vyrą, tik nesitikėjo tokios visuomenės reakcijos (dauguma ją smerkė už bandymą „pakišti“ vyrą kaip žmogžudį ar pagrobėją). Archie su Agatha išsiskyrė 1928-aisiais.
1930-aisiais ji sutinka archeologą Maxą Mallowaną, su kurio susituokusi pragyvena iki pat mirties. Pora daug keliavo, Agatha kasmet lydėdavo vyrą į įvairias archeologines ekspedicijas, ten ir rašydavo, dažnai panaudodama vietos koloritą savo romanams.
Antrojo pasaulinio karo metu rašytoja dirbo vaistinėje (kur nepraleido progos patyrinėti nuodus). 1971-aisiais jai buvo suteiktas damos titulas.
Pasak „Gineso rekordų knygos‘ Agatha Christie romanai labiausiai perkami pasaulyje. Jų parduota apie keturis milijardus egzempliorių, o jos knygos pagal populiarumą pasaulyje užima trečią vietą – po Biblijos ir Šekspyro kūrinių. A. Christie kūryba išversta į 103 kalbas.

 

Apie autorių

Laisvai samdomas rašytojų skaitytojas

Straipsniai : 57

2017 © 370 - Žurnalas smalsiems protams. Visos teisės saugomos.

Scroll to top