Prieš 129 metus Tambovo gubernijoje gimė rusų rašytojas, garsiosios antiutopijos „Mes“ autorius Jevgenijus Ivanovičius Zamiatinas. Baigęs mokyklą aukso medaliu jis įstojo į Sankt Peterburgo Politechnikos institutą, laivų statybos fakultetą. „Gimnazijoje visada gaudavau penketus už rašto darbus, o su matematika sekdavosi nekaip. Turbūt todėl, iš užsispyrimo, ir pasirinkau sunkiausia“ – aiškino Zamiatinas.
Dar besimokydamas, dalyvauja bolševikų veikloje, todėl 1906-aisiais suimamas ir septynetą mėnesių sėdi kalėjime (ten išmoksta anglų kalbos ir ima rašyti eilėraščius). Paskutiniais mokymosi universitete metais gyvena Peterurge nelegaliai, vėl suimamas ir išsiunčiamas į Sestrorecką, vėliau – į Lahtį. 1916-aisiais išvažiuoja į Angliją projektuoti rusų ledlaužių ir prižiūrėti jų statybos.
Literatūroje debiutuoja 1908-aisiais, apsakymu „Один“ (Vienas). Gyvendamas tremtyje Lahtyje, parašo savo pirmąją apysaką „Уездное“ (Iš provincijos). Šią apysaką pastebėjo to meto rašytojai, įvertino kritikai.
1914-aisiais Zamiatinas parašo apysaką „На куличках“ (Velniažin kur), bet žurnalas, kuriame buvo išspausdinta ši apysaka apie armija buvo konfiskuotas, o redaktorius – teisiamas.
1917-ųjų revoliuciją Zamiatinas pasitiko su viltimi, nors iš partijos jau buvo išstojęs. Bet naujajai bolševikų valdžiai rašytojas neįtiko, buvo per daug nepriklausomas.
Rašytoją du kartus suima ČK. Pirmą kartą jis su Aleksandru Bloku ir kitais „įtartinais inteligentais“ buvo teisiamas eserų byloje, o antrą kartą vos nepapuolė į taip vadinamą „filosofinį garlaivį“, kuriuo 1922-aisiais iš šalies buvo išsiųsti žymūs to meto inteligentai.
Šiuo metu parašyta antiutopija „Mes“. Cenzūra jos spausdinti neleido, bet 1924-aisiais ji sbuvo išleistas anglų kalba JAV, vėliau išverstas į čekų ir prancūzų kalbas. Rusiškai „Mes“ imtas spausdinti tik 1927-aisiais emigrantų žurnale „Воля России“ (tik fragmentai). Visas romanas rusiškai išleistas tik 1952-aisiais JAV, Rusijoje jis pasirodė tik 1988-aisiais.
Manoma, kad šis kūrinys įkvėpė tiek Aldousą Huxley (Brave New World), tiek George’ą Orwellą (1984).
Zamiatinas imtas persekioti, išmetamas iš visų darboviečių, ir 1931-aisiais jis parašo beprotiškai drąsų laišką Stalinui. Jame ji snet ne prašo, o reikalauja leisti spausdintis, o jei ne – leisti išvažiuoti į užsienį. „Jei tikrai esu nusikaltėlis ir nusipelniau bausmės, tai tikrai ne tokios sunkios, ne literatūrinės mirties. Todėl prašau pakeisti šią bausmę tremtimi iš Sovietų sąjungos“. Ir, didžiai visų nuostabai, jam buvo leista išvažiuoti. Iki pat savo mirties 1937 metais, rašytojas gyveno Paryžiuje, rašė apsakymus, kino scenarijus.
Išsamesnė biografija ir pasakojimas apie romaną „Mes“ – štai čia:
http://kitosknygos.lt/autoriai/Jevgenij-Zamiatin
Lietuviškai romanas išleistas 2009-aisiais (Kitos knygos, vertė Irena Potašenko)
Prieš 140 metų gimė, pasak danų, svarbiausias jų XX amžiaus rašytojas, 1944 metų Nobelio literatūros premijos laureatas Johannesas Vilhelmas Jensenas. Pirmąjį svarbų savo kūrinį jis parašė 1900-1901. Tai buvo romanas „Kongens Fald“ (Karaliaus nešlovė) – modernus istorinis pasakojimas apie karalių Kristijaną II-ąjį.
Jensenas rašė eiles, pjeses ir labai domėjosi antropologija bei evoliucijos teorija. Savo požiūrį į evoliuciją jis išplėtojo šešių romanų cikle „Den lange rejse“ (Ilga kelionė). Tai laikoma pagrindiniu jo prozos kūriniu, bandymu sukurti darvinistinę Biblijos pasaulio sukūrimo alternatyvą.
Į gyvenimo pabaigą Jensenas atsidėjo biologijos ir zoologjos studijoms bei bandymams sukurti Darvino teorija besiremiantį etinį mokymą.
„Karaliaus nešlovė“ yra išversta ir į lietuvių kalbą (vertė Zita Marienė, Alma Littera, 1996).