Teatro dienos proga – pasivaikščiojimas teatro gamybos keliu. Kas vyksta už juodųjų kulisų užuolaidų? Žvilgsnis iš vidaus ne pro rožinius akinius.
Pakyla uždanga, užsidega rampos šviesos (suskamba mobilusis telefonas, tarsi įrodymas, kad salė netuščia), į sceną žengia aktorius ir prasideda… Tačiau tai, kas žiūrovui atrodo pradžia, iš tiesų yra bene pabaiga. Pabaiga etapo, vadinamo kūrybiniu procesu, užtrunkančio dešimt kartų ilgiau nei pats spektaklis. Pabaiga keletą mėnesių trukusio varginančio darbo ne tik režisieriui ir aktoriui, bet dar nesuskaičiuojamam skaičiui žmonių, esančių teatre ir aplink teatrą.
Paraiška
Nuo pirminės idėjos „ką nors daryti“, pirmojo pjesės skaitymo iki spektaklio pradžios – sunkus ir ilgas kelias, kurį turi nueiti gurgiančiu pilvu, ne viena bemiege naktimi bei nuolat rūkstančia cigarete. Pirmiausia trupės ar teatro vadybininkui, kuris jau prieš metus turėjo patikėti kūrybinės grupės idėja. Tikėti tiek, kad išdrįstų padėti savo parašą ant paraiškos, teikiamos kultūros sektoriui „pašalpas“ skirstančioms institucijoms.
Trupės vadybininkas – vienas svarbiausių sraigtelių, sukančių kūrybinį procesą. Kūrybinė grupė visada tiki aukštesne kūrybos ir meno galia bei prasme. Pristatydama savo idėjas nevengia nupasakoti, kaip būsimas performansas išreikš vidinę tylą išorinio triukšmo apsuptyje (citata) arba judesys, susiliejantis su muzika, atspindės lipimą kopėčiomis į savo vidinio aš paiešką (kita citata). Tad kas nors (t. y. vadybininkas) turi patikėti ir visa tai perfrazuoti: kostiumai – 1805 litai su PVM; salės nuoma – 590 litų. Kas nors turi įtikinti režisierių, kad paauksuota 18 x10 m dydžio spinta netilps į salę ir nebus kur jos sandėliuoti, kad kuo mažiau rekvizito (ir aktorių) tuo lengviau išvykti į gastroles.
Iki premjeros
Gavus palaiminimą iš kostiumuotų valdininkų prasideda kūrybinė dalis, arba, kitaip tariant, „išraiškos formos paieškos“.
Režisierius keletui mėnesių užsidaro teatre. Bando savo idėja užkrėsti aktorius. Kaskart rytinę repeticiją pradeda pateikdamas per naktį vėl pakeistus tekstus. Nervingai vaikšto scenoje. Iš veido minos sunku nusakyti emocijas, tačiau būkite tikri – jis nėra patenkintas, kaip aktorius juda scenoje ir neįsijaučia į vaidmenį. Jis keičia vaidmenis ir aktorius. Išskyrus pagrindinio vaidmens atlikėją, nes ši yra jo mūza (mūza turi tendenciją tapti mergina, sugyventine, žmona, vaiko motina, vėliau viena mūza keičią kitą – šis ciklas kartotinis). Režisieriui repeticija, kad ir kiek ji truktų, vis vien bus per trumpa. Artėjant premjerai teatro sargas išeina atostogų, nes režisierius vis tiek naktis leis scenoje.
Aktorius – jautresnis žmogus. Kur nebūsi jautrus, jei neturi už ką pavalgyti, gyveni penkiese, aukoji atostogas ir draugus. Įsijauti į vaidmenį, net jei tai psichinis depresuotas herojus. Kartoji tekstą, net mieguose judi scenoje. Išklausai nuolat nepatenkinto režisieriaus pastabas, jauti pavydžius kolegų žvilgsnius (nes tu gavai šansą, kuriuo jis tikrai geriau pasinaudotų). Ir bėgi iš vienos repeticijos į kitą. O jei nebėgi, vadinasi, šią savaitę vėl nevalgysi. O jei bėgi, vadinasi, šią savaitę turėsi įsijausti į tris skirtingus šizofrenikus.
Teatro ar trupės vadybininkas (kartu jis ir vairuotojas, psichologas, rekvizitininkas) plakatui, skrajutėms ir spektakliui viešinti turi lygiai nulį litų (su PVM). Nemokamai informaciją apie renginį įsidės trys apie meną rašantys žurnalai ir du teatro interneto puslapiai. Aišku, jūs jų neprenumeruojate ir neskaitote. Spaudos konferencijas jau seniai visi pamiršo, nes žaliaakės žurnalistės ne rašo, o tik pranešimus spaudai kelia. Didžiuosiuose dienraščiuose ar informaciniuose portaluose kultūros skilčiai tenka dalis po klasifikuotų skelbimų.
Visa suinteresuota publika – šeima, giminės ir kritikai – gauna kvietimus. Kolegos ir bendraminčiai prie įėjimo mosuoja scenos profesionalo arba meno studijų krypties pažymėjimais – jie sėdi ant laiptukų ir už bilietus nemoka.
Ir jei vis dėlto netyčia akies krašteliu coffe shope užmatėte juodą plakatą (dabar itin madingi) ir pajutote nenumaldomą norą praturtinti savo sielą menu, patarimas – neskubėkite pirkti bilietų – paskutinę dieną galėsite įsigyti jų grupinio pirkimo portaluose su nemenka nuolaida. Liks dar ir kelionei į vyninę.
Artėjant premjeros datai nerimsta ir teatro darbuotojai. Ypač neramu programų koordinatoriui, kuris įtikino Meno tarybą, kad „tai naujas reiškinys mūsų scenoje“. Neramu dėl to, kad kas nors netyčia jau gali būti užsienyje seniai matęs šį „naują reiškinį“.
Scenos darbininkai nerimauja, kad scenografija nesubraižytų scenos grindų (scenografija – trys kėdės ir bliūdas vandens). Šviesų dailininkas suka galvą, kaip šviesomis atspindėti gilius personažo išgyvenimus. O garsistas turi laiku spustelėti „play“, kad muzika ir judesys susilietų į bendrą darnią visumą. Vaizdo projekcijose svarbiausia, kad nepasimatytų „Windows“ ženkliukas. Kostiumų dailininkas važiuoja į „Humaną“ surinkti drabužių, kurie padės aktoriams įsijausti į personažo nuotaiką ir perteiks žiūrovui simbolinę žinutę. O kad vakariečiai žinotų, kaip jie prisideda prie lietuviškojo meno.
Ir, kai aktorius, numetęs tris kilogramus, pagaliau užlipa į sceną, viskas pasibaigia…
Pirmoji naktis
Trumpai apie tai, ką matote scenoje: juoda erdvė, kelios ryškios šviesos, vienas aktorius guli scenos viduryje (tai tas personažas, kuriam dabar labai blogai), kitas rėkia iš užkulsio (personažas – gulinčio sąžinės balsas), trys scenos pakraštyje šokio judesiu išreiškia savęs ieškojimą (iki spektaklio pabaigos nebūtinai atras). Jei manote, kad nesuprantate veiksmo, tai reiškia, kad pasiektas aukščiausias meninis lygis. Paprastam žiūrovui jis ir neturi būti suprantamas. Jei jau pagavote mintį, vadinasi, gana dažnai lankotės teatre. Jei jums juokinga – atėjote į komercinį teatrą (garsiai apie tai niekam nepasakokite ir sutikęs toje pačioje vietoje pažįstamą, neišsiduokite ir neišduokite jo).
Jei žmogus, sėdintis šalia, nuolat ką nors užsirašo, žinokite, kad tai kritikas. Aktoriai vaidina ne jums, o būtent jam. Svarbu, kad kritikas suprastų naudojamus simbolius. Jei pasiseks gauti vietą tarp dviejų kritikų, suprasite daugybę poteksčių, ką reiškia vienas ar kitas veikėjo ištartas (arba nepasakytas) žodis. Beje, režisierius, aktorius ir kritikas yra neblogi bičiuliai, kartu geriantys alų ŠMC kavinėje.
Pasibaigus spektakliui (jus pažadins ryški šviesa) – giminių ir draugų ovacijos, gėlės, bučiniai. Jie atsistoję ploja, o jūs stovite, nes norite kuo greičiau išeiti (bendras vaizdas – visi stovi). Išėję turėtumėte jausti dvasinį praturtėjimą. Argi neatradote panašumų tarp personažo ir savo vidinių išgyvenimų?
Popremjeriniame pasisėdėjime – ne vienas butelis vyno su kolegomis, prisimenant smagiausius epizodus (sumaišytos teksto eilutės, užkliūta už kuliso). Padėkos režisieriui, klausimas „kada pinigai?“ – vadybininkui.
Verdiktas
Keletas dienų laukimo. Laukimo, kol rimtuose teatro veikaluose atsiras recenzija. Kritikai visuomet rašo labai ilgas recenzijas (aš asmeniškai perskaitau pradžią ir pabaigą). Išties jau iš pavadinimo galima atspėti, ar ji bus teigiama (retenybė) ar neigiama (kasdienybė). Žiūrovas gali vadovautis atvirkštine teorija – jei kritikas mano, kad mizanscenos ne iki galo ištobulintos, labai gali būti, kad spektaklyje jūs ką nors suprasite.
Po recenzijos aktorius supranta, kad turi du pasirinkimus – keisti profesiją arba eiti į „šokius“. Dažnai pasirenkamas antrasis variantas – tu šoki, tau ploja, tave rodo per teliką. Veidas tampa atpažįstamas, balsas vis geriau išgirstamas. Tu rengiesi ir valgai nemokamai, nes gauni begalę kvietimų į įvairius renginius. Recenzijos užleidžia vietą iškarpoms iš žurnalų. Rimtiems teatralams tavo „menas“ nėra pakankamai „gilus ir sukrečiantis“, bet jie tau duoda sceną, nes į teatrą ateis žmonių ir jie pirks bilietus. Tu pagaliau turėsi savo namus, mokėsi už šildymą ir PSD. Ir tuomet galėsi nekreipti dėmesio į kritikus. Nes jie vis dar bus alkani ir gyvens penkiese.
Aišku, gali viskas vykti ir lengviau – spektaklių statymas be finansinių kliūčių, pasirodymai pilnose salėse ir visuotinis džiaugsmas. Tam reikia, kad teatrą švęstume ne tik per teatro dieną, bet ištisus metus.
Iliustracija: Simos Šilingytės