Nekviestoji viešnia Lana. Ar ji tikra?

„Jis manęs nekęs/ Jis nori tikros merginos/ O aš kaip pieštinė“, dainuoja Lana Del Rey turbūt nirtulingiausioje savo dainoje „Noir“. Lanos tikrumo klausimas, atrodo, yra aktualiausias daugeliui jos piktų kritikų. Ar jos tapsmas Lana del Rey iš nesėkmingos Lizzy Grant natūralus, ar tai vadybininkų skulptūra. Birželio 4 dieną Lana bus Lietuvoje. Turbūt geriausia galimybė pamatuoti šios migloje skendinčios artistės tikrybę. Ruošdamiesi „370“ rašo dainininkei laišką.

Labas Lana,

ausinėse groja tavo muzika. „The voice of Nirvana“ eilutė iš dainos „Oh Say Can You See“ nuskamba labai tinkamai šią akimirką. Mylimasis dar miega. Aš priešingai – amžinai neišmiegojusi. Amžiname limbe. Tarp budrumo ir įmigio, tarp euforijos ir nuopuolio, tarp gaivalingo grožio ir nusipurtytinos bjaurasties. Ar tu kartais ne panašiai? Net jei ne, žinau, kad nesupyksi, jei tiesiog priskyriau savo būseną tau – juk tai idealu visokiam/jokiam menininkui.

Apsichė

Tave yra kaltinę ne-buvimu, kad neva esi tik kažkieno sukurtas produktas. Kad tu netikra. Pfff! Perfrazuojant Čechovą, kuris „Trijose seseryse“ rašo „O kas gi ne keistas?“: o kas gi tikras??? Štai nebent mylimasis, kuris miega. O scenoje – nereikia man to jūsų tikrumo. Kita vertus, tu pati tikriausia. „Talentingiausių žmonių kailis tuščiaviduris, mat dėl tos pačios gyvasties – intelektinės odos – jautrumo jie kaupia savyje visus sutiktus žmones, yra iš jų sudaryti. [...] Tokį tuščiavidurį kailį Apsichė vadino jokumu. Neva „joks“ yra visa apimantis, tačiau į nieką iki galo nelinkęs. Toks nespecialus giluminis įsiklausymas, savo tūriu užimantis didžiąją dalį žmogaus esybės, beveik nepaliekantis vietos kokiems nors prigimtiniams polinkiams“, knygoje „Apsichė“ ir apie tave rašo Elžbieta Latėnaitė.

Barnabas Kolinsas

Tu tokia jokia, kokia būna vėlė. Tu man ir atrodai pamiruoliška. Bet tokio hot couture pamiruoliškumo, kokio yra Barnabas Kolinsas iš „Tamsos šešėlių“, kuris atsikelia iš kapo ir gelbsti giminaičius savo dviejų šimtų metų senumo išmintimi. Tik tau, man rodos, aštuoni šimtai metų. Tiek tavo dainų tekstuose, tiek tavo interviu žėruoja toks kažin koks išminties nuovargis. Jausmas toks, kad tu turi labai stengtis jį slapstyti – nagais, lūpomis,  plaukais, gėlių karūnomis. Štai kad šitai liepė daryti prodiuseriai, aš patikėčiau. Kai jie nesugalvojo, kaip kitaip elgtis, kad žmonės neišsigąstų tavo „giluminio įsiklausymo“, tavo tūrio, kad nepamatytų šimtametės patirties. Bet jie žinojo, kad laikas mus gelbėti, ir išvadavo tave iš kapo. Kažkurie kritikai sakė, kad tu mus išgelbėjai iš monotonijos, kuri jau buvo beapimanti muzikos pasaulį. Simboliška, kad prisikėlusysis gelbsti praradusiuosius gyvastį.

Nekviestoji dvylikametė

Kai praeitąmet išgirdau tave pirmą sykį, daug kam jau buvai žinoma, ypač žymusis „Video games“. Apie kurį tavęs šimtą kartų klausė, kodėl jis toks liūdnas, o tu šimtą kartų atsakinėjai, kad tau tai labai šviesus kūrinys, apdainuojantis jaunus, naivius santykius. Ar čia kas keista, kad tavęs nesupranta? Ne. Kas kitiems tamsu, niūru – tai tavo tvirtovė. Todėl visai nesistebiu, kad gyvai dainuoti tau nesiseka. Barnabui irgi būtų sunku. Akinančios scenos rampos, triukšmadariški plėšrūs žmonės – kam, aštuonis šimtus metų išgulėjusiam ramioj vienatvėj, tai nepakirstų kojų? O Juliettei Lewis, kuri po tavo pasirodymo „Saturday Night Live“ (SNL) tviteryje parašė „Stebėti šios „dainininkės“ pasirodymą SNL – tai tas pats, kas stebėti dvylikametę, kuri vaidina koncertą savo kambaryje“, irgi nusiųsiu šį laišką. Gal tada ji susipras, kaip teisingai pačiulbėjo, to neįtardama. Tai aišku, kad tu ir kaip vaikas, kuriam ŠIS pasaulis dar naujas, nes tik neseniai į jį atėjai kaip LANA. Bet kas išmintingiausi – ar ne vaikai ir senoliai? Turbūt skaitei M. Meterlinko mirties laukimo dramą „Nekviestoji viešnia“ ir prisimeni, kad regėti vidine prasme, būti atidūs nematomam pasauliui galėjo kaip tik vien jaunosios dukterys ir senelis (nors fiziškai aklas)? Vienos dar „matė“, kitas jau „matė“. O vidurinieji, pilni gyvenimo veiksmo ir kasdienių rūpesčių, turėjo tik fizinėms akims prieinamą regą. Tad, Lana, kai būsi Lietuvoje, dainuok kaip dvylikametė, jei tik norėsi.

Patinka, sakau, patinka!

Bet vis nebaigiu minties. Kai pirmąsyk buvau parodyta „Video games“, pradėjau žiūrėti, ką kita tu kuri. Žinoma, kad „Born to die“ man patiko iškart. Kad čia tavo tatuiruotė-epitafija, turbūt niekam nekelia abejonių. Nors tiktų ir „Died to be reborn“ („Mirusi, kad atgimtų“ angl.). Šiaip ar taip – „Born to die“, „Video Games“ ir „Gramma“ iškart prisegiau draugei prie laiško ir parašiau: „Pasižiūrėk, kaip tave sunešios šita Lana del Rey. Ji išgarsėjo pati pasidariusi video (sumėtė atkarpas kitų youtube platintų video, tarp jų įdėjo save). Iš pradžių nesupratau savo santykio, bet, daina po dainos, tas jos puošniausių pasauly kapinių balsas savo padarė“. Po kurio laiko draugė atsakė: „Mane ji, žinok, baugina. Kažkas atpažįstamo. Nejauki muzika. Kova. Be to – patinka.“

Kalbant apie „Patinka“. Lana, jei kartais su kuo nors vis dėlto pabendraudavai aname (idėjų?) pasaulyje, gal tau teko sutikti romantizmo lordą Adomą Mickevičių? Tai žinok, jo baladėje „Patinka“, kitam gal šiurpokoje baladėje, nes vaikinas vedasi merginą pagąsdinti šmėklomis, yra tokios tau tinkamos eilutės: „Likti nakčia vienišam vidur lauko – / P a t i n k a, sakau, p a t i n k a! “ Man atrodo, ten tu ir dainuotum geriausiai. Tikiuosi, „Siemens arena“ tau bus pakankamai niūri būti savimi. Nors kaip sakiau – man išvis tas pats, kiek t u  t i k r a. Kūriniai tai tikri.

 

Apie autorių

Atsakomybė rašyti smalsiam skaitytojui – ir pavojingiausias žarsteklis, ir saldžiausias zefyras

Straipsniai : 43

Komentarai (1)

  • Lanos Del Rey Gerbėja

    Kaip man patinka Lanos dainos. Jos tokios liūdnos, ramios. Man jos padeda užmigti. Norėčiau Lanai parašyti laišką, bet nežinau jos adreso. Ir šiaip laiškas į Ameriką brangiai kainuos. Bet aš Laną sapnuoju vos ne kiekvieną naktį. Mano mokyklos spintelėje pilna jos plakatų. Nupiešiau Lanai piešinį. Gražiai išėjo, nes Laną piešiau tiek kartų, kad neišeiti negalėjo… Myliu ją. :* <3

2017 © 370 - Žurnalas smalsiems protams. Visos teisės saugomos.

Scroll to top