„Kamanių šilelis“ – dvejus metus gyvuojantis muzikinis Kamilės Gudmonaitės ir Mantos Zemlecko duetas. Lėtai, tačiau užtikrintai kelią į klausytojų širdis užkariaujantys jaunuoliai paneigia mitą, kad lietuviškas folkloras jau niekam nebeįdomus, o vienintelė vieta reikalingam muzikos instrumentui gauti – specializuota parduotuvė. Apie tarpininkavimą tarp įkvėpimo ir klausytojo, emigraciją ir grįžimą prie sferinės muzikos „Kamanių šilelis“ kalba su radijo laidos Sunday Bug komanda.
–Neįprastos pasirodymų vietos ir instrumentai – tai ilgų ieškojimų rezultatai, ar daugiau spontaniški sprendimai?
–Instrumentai dažnai būna ieškomi ar gaminami, jų kokybei pastaruoju skiriame metu ypač daug dėmesio, o neįprastos pasirodymų vietos atsiranda visiškai spontaniškai. Einame gatve ir sugalvojame: „O, sugrokim čia dainą“. Jei turime su kuo filmuoti, ir nufilmuojame. Bet koncertų vietos nėra jau tokios neįprastos – Lietuvoje kol kas esame groję gana įprastuose klubuose, baruose, teatruose. Mūsų svajonė – surasti stogą, ant kurio išsitektų klausytojai ir muzika galėtų skambėti gatvėse iš viršaus.
–Kodėl dažnai žmogus, net ir būdamas talentingas, jaučiasi nejaukiai dainuodamas, grodamas? Ar iš tiesų muzikinė emocija yra daugiau asmeniška?
–Nejaukiai jautiesi tada, kai nepasitiki savimi. Scenoje tokį pasitikėjimą įgyji su patirtimi. Žinoma, kartais nejaukiai jautiesi, kai bendra renginio atmosfera yra nemaloni ar kai per daug giria. Mes dažnai nežinome, kaip priimti pagyrimus, todėl vis dar raudonuojame.
–Kaip manote, įmanoma meluoti grojant ar dainuojant?
– Deja, įmanoma, jei kuri ne iš savo patirčių ir išgyvenimų, mėgini atrodyti „kažkoks“, svarstai, „kaip turi būti“ ar „kaip reikia“. Aišku, sunku nepažinus savęs iš karto suprasti, kad tavo autentiška kūryba ir yra įdomiausia. Negali pykti ant meluojančių kūrėjų, nes jie patys save apgaudinėja ir niekada nepatiria didžiojo kūrybinio malonumo, akto. Kai tampi tarpininku tarp to, kas siunčia tau įkvėpimą ir to, kam jį turi perduoti, negali meluoti.
–Esate neofolko ir eksperimentikos scenų atstovai. Koks jūsų santykis su kitais muzikiniais stiliais? Mėginate nuo jų atsiriboti, pažinti, gal apskritai nesidomite?
–Mums įdomi viso pasaulio muzika ir mūsų dainose, ko gero, atsispindi įvairių stilių įtakos. Tikrai nemėginame atsiriboti, o kaip tik – leidžiame jiems įplaukti į mūsų kūrybą. Mes apskritai neapsiribojame stilių kategorijomis, tiesiog grojame tai, kas mus įkrauna, pakerta kojas, ir niekada nesvarstome, koks žanras ar stilius tai buvo.
–Viename interviu minėjote, kad ateityje norite grįžti prie avangardinio muzikos atlikimo. Ką jums tai reiškia, kodėl patinka? Tai daugiau iššūkis sau ar žiūrovui?
–Gal čia juokais pasakėme, iš tikrųjų mes juk nesame avangardinės muzikos atlikėjai. Yra puikių muzikantų Lietuvoje, kurie tikrai kuria tokią muziką, bet deja, nėra plačiai žinomi. Avangardas meta iššūkį nusistovėjusioms meno normoms, o mes, kadaise pirmajame koncerte groję pjūklais, negalvojome apie tokią kilnią misiją. :) Mes kaip tik prikeliame tai, kas jau užmiršta, perleidžiame per save ir atliekame taip, kaip atliktume tik šiandien. Viskas jau sukurta, šiandien avargardas turbūt ir būtų kažkas iš giliausios užmirštos senovės. Pirmykštės bendruomenės, ko gero, tikrai gebėjo girdėti sferų muziką. O kokia muzika šiandienos? Elektroninė? Ar tik ji netampa sferine, kosmine?
– Dabar švenčiate dviejų metų gyvavimo sukakties koncertą. Kaip patys vertinate tai, ką jau nuveikėte? –Sunku vertinti save kaip kažkokį rezultatą. Mes tik procese, tik kelyje. Gal bręstam, sąmoningėjam, platėja temos, kuriomis norime kalbėti ir kontekstai, kurie įkvepia, bet mūsų esmė visada lieka ta pati. Nuveikėme tai, ką galėjome, o ko negalėjome, veikiame šiandien.
–Ką Jums reiškia lietuvybė ir lietuviški papročiai?
–Tai yra mūsų šaknys, iš kurių per pasąmonę, archetipus ateina įvaizdžiai ir melodijos dainoms. Pastaruoju metu esame linkę prisirišti ne vien prie lietuvybės sąvokos, bet žmonijos. Tautų senovės papročiai, dievai, net kai kurios skulptūros visiškai sutampa arba yra labai panašūs vieni su kitais. Tai rodo žmonijos patirtį, kuri yra bendra, siejanti visas kultūras, visas religijas. Lietuviškumas mums buvo kelias į to suvokimą. Žinoma, mūsų širdys prisirišusios prie lietuviškų sutartinių ir mus jos labiausiai veikia.
–Ar nebuvo minties išvykti į užsienį, ką manote apie emigraciją?
–Iki šiol tvirtai laikėmės nuomonės, kad kursim ir gyvensim tik Lietuvoje, nes čia reikia jaunų žmonių, kurie augina vaikus, šalį, džiaugsmą. Šiandien vyrauja nuomonė, kad emigruoti – lengvesnis kelias, bet vargu, ar emigrantai giliai širdyje nesiilgi savo tautos ar vietos, kur užaugo. Juk net ir užsienyje jie buriasi į mažas grupeles, kuria lietuviškus barus, vadinasi – jiems reikia bendruomenės. Emigrantas atsiskiria nuo savo bendruomenės, todėl gali tapti vienišu. Aišku, negalime daug apie tai kalbėti, nes nesamę to patyrę ir tikrai nežinome visų detalių, galime tik įsivaizduoti, kaip jaučiasi palikęs savo šalį žmogus. Mes dažnai keliaujame, bet kuo daugiau keliaujame, tuo labiau įsitikiname, kad svarbu turėti SAVO kraštą, savo duoną, savo tėtį ir mamą, savo kalbą, vietą, kur pirmą kartą nukritai nuo dviračio ir medį, kuriame vaikystėje skaitydavai knygas arba gaudydavai paukščius.
–Kaip įsivaizduojate savo muzikos klausytoją?
–Žalias, didelėm lūpom, plačia nosim, įdubusiais skruostais, ilgu kaklu ir elfų ausim. O jeigu rimtai, tai kaip bet kurį žemės gyventoją švytinčiom akim.
–Gal ką ruošiatės išleisti: vaizdo klipą, albumą? Ir kokie artimiausi vasaros planai?
–Turime turime visokiausių planų, tik kol kas, kol mokomės ir tam nėra labai daug laiko, laikysime tai paslaptyje. Vasarą šen bei ten pakoncertuosime, įrašinėsime, gyvensime, daug juoksimės, bėgiosim rytais, keliausime į pietus, o rugpjūtį Mantas mėnesiui išvyks į seminarą Japonijoje pas teatro režisierių Tadashi Suzuki.
–Kamanių šilelio palinkėjimas.
–Linkime visiems mylėti tuos, kurie šalia ir tuos, kurie toli, save irgi mylėti, tikėti, kad kažkas mus visus kažkur veda, kad išsigelbėjimas tikrai ateis ir valgyti daug daržovių!!! : )
video:
sek Kamanių šilelį socialinėje erdvėje
http://www.facebook.com/kamaniusilelis
visos Sunday Bug radijo naujienos