Šiame numeryje nemažai kalbame apie emigraciją. Tiesa, ne apie ekonominę, ne tą „dėl skanesnio duonos kąsnio“. Juk žmonės randa ir įdomesnių priežasčių emigruoti.
„Ten daug poetų ir kačių, ten gyveni tu, aš jaučiu, aš tai jaučiu. Ten lyja lietūs bokštuose, šiurena pelės paslapčia, paslapčia… Londone… “ – taip romantiškai kažkada Jungtinės Karalystės sostinę sau vaizdavosi mano seni geri bičiuliai biplanai. Tada jie mėgino kurti ką nors panašaus į „Oasis“ ir Londono akyse nebuvo regėję. Dabar jie į šį didmiestį skrenda bent kartą per metus, kad pagrotų ten gyvenantiems išeiviams iš Lietuvos.
Poetų ten, Londone, yra, žinoma. Kačių irgi. Bet ypač daug ten sutiksi emigrantų, kurie į šį nuostabų miestą suvažiavo iš viso pasaulio dėl pačių įvairiausių priežasčių: vieni – ieškoti politinio prieglobsčio, kiti – darbo su oresniu atlyginimu nei tėvynėje, treti – studijuoti, ketvirti…
Kaip ir dauguma pasaulio didmiesčių, taip ir Londonas traukia ne tik padorius žmones, bet ir padugnes. Jų dėka britai apie mus spėjo susidaryti ne kažin kokią nuomonę. Kiek kartų buvome linksniuojami jų žiniasklaidoje dėl tautiečių įvykdytų vagysčių, žmogžudysčių ar kitų nusikaltimų, jau ir suskaičiuoti sunku.
Vis dėlto džiugu matyti ir kitokias tendencijas. Gal ir jūs pastebėjote, kad „37O“ puslapius vis dažniau okupuoja Londono lietuviai. Vieni mus susiranda patys, kitus sumedžioja beveik oficiali „37O“ atstovė Londone Simona. Lietuviai Londone studijuoja, muzikuoja, fotografuoja, kuria reklamas ir daro daugybę kitų įdomių dalykų. Kiek viršelių mums buvo sukurta Londone!
Šis viršelis taip pat gimė Anglijos sostinėje. Sukūrė jį po kraupoku pavadinimu „Terrible Twins“ pasislėpusios jaunos lietuvaitės menininkės Rūta ir Urtė. Merginos susipažino studijuodamos Vilniaus dailės akademijoje. Po pusmečio susimokiusios metė studijas Vilniuje ir išvažiavo į Londoną, kurio kultūrinis gyvenimas joms atrodė labiau up to date. Deja, viena iš jų net nebegalvoja grįžti į tėvynę. „Lietuvoje pradėjau augti kaip asmenybė, bet Londonas mane subrandino, jaučiu, kad noriu semtis patirties iš pasaulio. Londonas yra tik stotelė, kaip neseniai buvo ir Lietuva“, – tikino viena „siaubingųjų dvynių“ Rūta.
Grįžti į tėvynę bent jau artimiausiu metu nesiruošia ir kitas mūsų herojus – muzikantas, garsų kolekcionierius, maištautojas Saulius Čemolonskas, kadaise su suklastotais dokumentais iš sovietinės Lietuvos pabėgęs į Izraelį ir galiausiai atsidūręs Londone. „Taip, Lietuva, aš norėčiau būti ten kremuotas“, – paklaustas, kas jam buvo ir yra Lietuva, nedaugžodžiavo jis. Sauliaus istorija mums (tikėsimės ir jums) itin įdomi dėl to, kad Lietuvą jis paliko dar sovietmečiu. „Kūryba, kad ir kas tai būtų, mane laiko gyvą. SSRS palikau, nes negalėjau kurti… tokio gyvenimo, kokio norėjau“, – dėstė jis mūsų žurnalistei Simonai.
Tiek apie Londoną ir jo lietuvius šį kartą. Dar šiame numeryje rasite interviu su aktore Severija Janušauskaite, susipažinsite su jaunųjų dizainerių darbais, kurie bus pristatyti Dizaino savaitėje, sužinosite, kuo gyvena šiuolaikinė opera. Kaip visada rasite albumų, knygų ir spektaklių recenzijas.
Gero skaitymo!
P. S. Ar jaučiate, vasara jau čia pat! Gal rasite laiko aplankyti draugus Londone? Dabar tam geriausias laikas!