V.Alesius: lietuviško hiphopo scena didelė ir auga toliau

 Ko gero, visi matėte reklaminį vaizdo klipą, kuriame reperis, „Skamp“ narys, alternatyviosios muzikos apdovanojimų T.Ė.T.Ė. organizatorius Vilius Alesius-Willux  ragina kurti Europos piliečių metų himną hiphopo stiliumi. Ginčytis, ar jis vertas tokios garbės, net neverta. Tik įdomu, apie ką jis pats repuotų, jeigu galėtų dalyvauti šiame konkurse?

 Viliau, pakalbėkime apie lietuvišką hiphopą. Sutinki, kad iš tikrųjų viskas prasidėjo daugiau nei prieš dešimt metų nuo „G&G Sindikato“. Vis dėlto daugeliui lietuvių ir dabar hiphopas asocijuojasi tik su šios grupės pavadinimu. Kodėl taip yra? Juk situacija per tiek metų turėjo pasikeisti?

  – Šiandien, kaip ir prieš dešimt metų, pagrindinių radijo stočių programų direktoriai į savo grojaraščius įtraukia tas lietuviškas grupes, kurių muzika yra patikrinta laiko ir turbūt garantuoja kokius nors reitingus, t. y. ir pinigus iš reklamos užsakovų. Tačiau dabartiniams muzikos kūrėjams užtenka interneto platybių – socialiniai tinklai, youtube.com ir kitos naujovės iš esmės pakeitė radijo ir TV eterį. Pats rengiu lietuviškos alternatyviosios muzikos apdovanojimus T.Ė.T.Ė., tad tenka gerokai pasiknaisioti internete ieškant įdomių atlikėjų, nes nei radijas, nei TV jau seniai neatspindi realios situacijos.

Pastebėjau, kad šiuolaikinis jaunimas labai vertina hiphopo festivalį „Dinamitas“, kuriame dalyvauja jaunosios kartos repo kolektyvai „Lilas“, „Tie Geresni“, „Garaže nerūkoma“, „Mad Money“, „Mtv“, „Omerta“ ir daugelis kitų. Daugelis šių grupių netgi kuria savo vaizdo klipus, kurie internete sulaukia daug hiphopo gerbėjų dėmesio.

Taigi tavo akimis hiphopo scena gana didelė, palyginti su kitais muzikos stilių?

–Taip, manau, šiuo metu ji didelė ir dar auga toliau. Juk turim ir populiarius gatvės šokių renginius, ir naujos hiphopo grupės populiarėja. Bet, aišku, visada yra kur plėstis. Pavyzdžiui, neturime tarptautinio lygio hiphopo festivalio, į kurį suvažiuotų ir repo gerbėjai iš užsienio.

Deja, bet neturim ir nė vienos hiphopo komandos, kuri galėtų pasigirti kokiais nors pasiekimais užsienyje. Ar tai įmanoma misija?

– Manau, tai įmanoma, tiesiog reikia turėti gerą vadybą ir (kas be ko) dar geresnę kūrybą, kuria galėtum nustebinti kitus kraštus. Žinoma, repuoti reikėtų anglų kalba. Deja, pas mus tokių grupių, kurios kurtų repą nepriekaištinga anglų kalba, beveik nėra, tik „Dee&Kamy“. Manau, jie tikrai galėtų pasisiūlyti daugeliui festivalių Europoje.

Mano nuomone, Lietuvos reperiai savo karjerą turėtų pradėti nuo lietuviškų tekstų. Juk užsienyje ir taip daug tokios muzikos sukurta, o su angliškais tekstais ir pačioje Lietuvoje bus sunku prasimušti. Pastebėjau, kad jaunimui artimesni ir natūralesni tie lietuviai atlikėjai, kurie repuoja lietuviškai, o keikiasi rusiškai. (Juokiasi.)

Jeigu jau prakalbome apie tekstus, pasakyk, koks yra tobulo hiphopo teksto receptas?

– Įdomus klausimas, bet į jį nelengva atsakyti. Žinai, tekstas gali būti ir beprasmis, bet jeigu jis labai techniškas, ritmiškas, turi savo flow, gerai limpa prie byto, žodžių reikšmė dažnai būna ir nesvarbi. Vis dėlto tobuliausia, jeigu tekstas ir prasmingas, ir gerai surimuotas, ir limpa prie ritmo. Reperiai, kaip ir poetai, naudoja daug metaforų. Tik jų tekstuose daugiau gatvinės kalbos elementų, posakių, barbarizmų, keiksmažodžių.

 O kaip atrodo teksto rašymo procesas?

– Asmeniškai aš tekstus rašau dažniausiai po truputį, atkarpomis į savo užrašų knygutę. Kai pribręsta laikas įrašyti dainą, tas atkarpas susirenku, sudėlioju, kad būtų kokia nors seka. Pastebėjau, kad atsiradus laptopams, vis mažiau rašau ranka, nuo to nukenčia ir pati kūryba. Bandau tą seną įprotį atgaivinti ir visur nešiotis užrašų knygutę. Būna, kartais vienu prisėdimu parašau tekstą, bet taip kuo toliau, tuo rečiau nutinka. (Juokiasi.)

 Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje kartu su „Skamp“ organizuoja konkursą „Hiphopo kalba apie Europą“, kurio dalyviai kviečiami prisidėti prie Europos piliečių metų himno kūrimo. Himnui pasirinktas hiphopo žanras, o jį kurti kviečiami visi norintys. Tau teko garbė įrašyti muzikinį kvietimą į šį konkursą. Trumpai pristatyk jį.

– Konkurso tikslas – paskatinti lietuvius labiau pasidomėti apie savo kaip piliečių teisėmis Europoje, pasakyti, kas blogai, ir pasiūlyti idėjų, kaip Europa turėtų atrodyti ateityje. O kad tas domėjimasis būtų kūrybiškesnis, kviečiame jaunimą kurti hiphopo tekstus minėtomis temomis ir siųsti juos mums. Tada, kai komisija atrinks geriausius, įrašysime bendrą dainą. Visą informaciją, susijusią su šiuo konkursu, galite rasti pazinkeuropa.lt

Ar konkurse gali dalyvauti bent kiek žinomi šalies reperiai, ar tik visiški naujokai?

Gali dalyvauti kiekvienas, kuris moka surimuoti dvylika eilučių apie ES piliečio teises. (Šypsosi.)

– Ko gero, dalyvausi ir konkurso komisijoje. Į ką labiausiai stengsiesi atkreipti dėmesį?

Svarbiausia yra kūrybiškumas, artistiškumas, sugebėjimas pataikyti į temą ir, aišku, į ritmą. (Juokiasi.)

Jeigu galėtum dalyvauti pats, apie ką repuotum?

Turbūt repuočiau apie tuos laikus, kai reikėdavo stovėti eilėse prie Lenkijos ir Vokietijos muitinių po dvylika valandų, kai negalėdavai nueiti į normalų tualetą ir t. t. Palyginčiau tuos laikus su dabartimi.

Nuotrauka: BFL

 

2017 © 370 - Žurnalas smalsiems protams. Visos teisės saugomos.

Scroll to top