Nuo ekonomikos juodųjų ikrų link

Nuotraukos: Maurice Weise (herojės) ir Julijos Goyd

Julija Goyd „37O“ puslapiuose jau buvo prieš porą metų. Tik tada bekalbė: jos – kaip modelio – portretai iliustravo tekstą apie Aleksandro Pogrebnojaus jaunystę. Šiandien Julijos – jau kaip fotografės – nuotrauka puikuojasi tarptautiniame albume „The Naked & The Nude“ („Nuogi ir nepridengti“– angl.), sudarytame įtakingo leidėjo Peterio Weiermairo (jo kišenėje – darbai su TACHEN, PHAIDON). Lietuvė albume atsidūrė šalia tokių šulų kaip, pavyzdžiui, Wolfgangas Tillmansas (pirmas fotografas, ir dar ne britas, laimėjęs „Tate“ galerijos įsteigtą populiarų Turnerio prizą). Kai gegužę Julija sulaukė nuogųjų fotografijų knygos, feisbuke užsirašė: „Geriausias metų įvykis!!!“ Siūlome vieną kadrą šių dienų Julijos, mąstančios apie atomus, pėdkelnes ir erotizmo pagrindus.

Juk nemanai, kad vis dar reikėtų pradėti tavo pristatymą nuo to, kad Lietuvoje studijavai ekonomiką, šešerius metus sėkmingai dirbai pagal specialybę ir staiga pasiryžai viską kardinaliai keisti? O gal šis šuolis visam laikui liks tavo asmenybės apibrėžimo dalis?

Šuoliai mane domina labiau nei apibrėžimai. Turbūt jie ir sukuria asmenybę. Nuo praėjusio etapo niekada nenutolsiu, nes esu tai, ką iš manęs padarė praeitis, nors iš manęs keista uogienė išėjo. Ir jau seniai jos nebevalgiau… Prie juodųjų ikrų dar neperėjau, nors niekada nežinai, kokiu kampu ir kaip toli gali ateityje nušuoliuoti.

Užsimeni, kad dirbdama modeliu ir aktore pažinai, kas laikoma grožio objektu ir atvaizdu. Kas? Ir gal perėjusi į kitą barikadų pusę labiau pateisini tą sampratą?

Mūsų visuomenėje grožis suvokiamas kaip prekė ir egzistuoja atitinkamas laikotarpio grožio standartas. Taip visada buvo, ir nemanau, kad kas nors išties keisis. Tačiau tai irgi savotiškai gražu. Mano sprendimą pereiti į kitą barikadų pusę nulėmė poreikis ieškoti platesnės grožio sampratos ir jos išraiškos formų. Nuėjau taip toli, kad šiandien, atsakinėdama į klausimus, per pertraukas skaičiau teorijas apie atomus ir visatos susikūrimą.

Ligšiolinė tavo fabula maždaug tokia: studijos, finansininkės ir modelio darbas, netikėti vaidmenys filmuose (Igno Jonyno „Šokantis kirminas“ ir Valdo Navasaičio „Perpetuum mobile“), tada lūžis – meti darbą, iškeliauji į Berlyną, kuri meną. Kaip pasiryžti lemiamiems pokyčiams?

Nė vienas lūžis mano gyvenime neįvyko be kieno nors stiprios įtakos. Manau, esu ir buvau laimės kūdikis, kuris visada savo kelyje sutiko žmonių, tikėjusių mano sugebėjimais ir galimybėmis. Bet kartu – kuo tapdavo sunkiau, tuo labiau norėjosi stengtis. Juk vien kitų žmonių tikėjimu negali būti sotus.

Iš ko pati sprendi, kad esi savo vietoje, kad esi čia reikalinga?

Nesprendžiu. Tiesiog darau tai, kas man atrodo įdomu. Man rūpi mano gyvenama aplinka, laikotarpis, labai daug dirbu ir mokausi, o tai pamažu duoda gerų rezultatų. Jei darai, kas tau įdomu, ir tai sąveikauja su aplinka, ko daugiau gali prireikti?

– Jei kurtum Lietuvoje, koks, manai, tada būtų tavo menas?

Geras klausimas!

kodėl Berlynas?

Įsimylėjau.

Savo naujausiai darbų serijai – „Themselves“ – dalį įkvėpimo radai knygoje „Erotizmas“. Kitą dalį – romane „Net patys dievai“, kur aptariama įdomi „nulis vienas begalybė“ samprata. Gal gali plačiau papasakoti apie šiuos įkvėpimo šaltinius?

Tęstinumo ir begalybės temos buvo mano įkvėpimo šaltiniai. Abiejose knygose šios temos įdomiai aptariamos. Nors iš skirtingų perspektyvų, iš esmės kalbama apie tą patį – gyvenimą ir mirtį. Bataille (Georges’as Bataille, prancūzų rašytojas, filosofas, knygos „Erotizmas“ autorius, – aut. past.) bandė supaprastintai paaiškinti, kad pagal gamtos dėsnius gyvybė atsiranda iš vienos ląstelės, kai ši susidvejina. Savaime aišku, ji pati, suteikdama gyvybę naujoms ląstelėms, tuo metu miršta. Jo teorijoje naujų ląstelių gimimas reiškia tęstinumą. Jis aiškino, kad žmogus iš prigimties gimęs būti vienas, nes vienas ir miršta. Mirtis pagal G.Bataille yra begalybė. Bet pačios mirties žmonės bijo labiausiai, todėl formuoja poras. Tam, kad patirtų tęstinumo (nemirtingumo) pojūtį per reprodukciją, t. y. suteikdami naujas gyvybes. Tai, G.Bataille manymu, ir yra erotizmo pagrindas. Asimovas (Isaacas Asimovas, JAV rašytojas fantastas, mokslo populiarintojas, – aut. past.) aprašo paralelinę visatą. Ten aukščiausio išsivystymo būtybės gimsta tik tada, kai triados (šeimos) nariai susivienija į vieną, formuodami naują būtybę. Pačios triados nariai kaip individai tuo metu miršta. O tai panašu į G.Bataille tęstinumo teoriją. I.Asimovas dar pateikia idėją, kad jei manoje, jog egzistuoja antra paralelinė visata, vadinasi, egzistuoja ir daug daugiau. Todėl jis tikina, kad skaičius 2 tiesiog neturi prasmės. Begalybė – štai kas teikia prasmę. O kadangi visa ko pradžia yra atomas, kurio sprogimas sukuria naują visatą ir (arba) begalinį paralelinių visatų skaičių, tampa akivaizdu, jog atomo mirtis reiškia begalybę. Susiejusi šias mintis nuotraukose bandžiau sujungti žmones į vizualų Vieną (vaizduojant tęstinumą) ir vizualų paralelinį gyvenimą ar jo nebuvimą, t. y. mirtį (begalybę).

Goyd – pavardė pagal kilmę ar slapyvardis?

Goyd yra mano velionės močiutės pavardė.

O kodėl tiek daug nuogo kūno tavo kūryboje? Dėl to, kad nemėgsti drabužių, ar labiau todėl, kad tik toks žmogus tampa iš tikro matomas?

Yra daugybė priežasčių, kodėl nuogas kūnas dominuoja mano kūryboje. Iš esmės – pasirinkau nuogumą kaip žmogaus portreto metaforą, kai beveik arba visiškai eliminuojamas paties žmogaus veidas. Mano darbuose nuogas kūnas neatrodo gražus ir aš to nesiekiu. Jo pateikimas gali išprovokuoti įvairias reakcijas: pradedant geismu, susidomėjimu, gėda, kaltės jausmu ir baigiant visišku atstūmimu arba atmetimu.

Yra ant ŠMC sienos yra užrašas: „Kiekvienas yra menininkas, bet tik menininkas tai žino.“ Kodėl tau to sužinoti nesutrukdė jokios kliūtys?

Kliūtys tik padėjo.

Daug moterų tavo nuotraukose – vien su pėdkelnėmis. Kas slypi už šios kombinacijos?

Yra viena nuotraukų serija pavadinimu „Naked Nylon“ („Nuogos pėdkelnės“ – angl.). Pasirinkau pėdkelnes tam, kad turėčiau galimybę žaisti reikšmėmis, kai moteris subjektas pristatoma kaip nuogas objektas pėdkelnės.

Nesusigaudantiems Berlyno scenoje padėk suvokti, kokią vietą ten užimi.

Turiu butą, turiu darbą, šiek tiek lėšų banko sąskaitoje, neturiu pėdkelnių. Turiu draugų ir įdomių asmenybių, pagražinančių kasdienybę. Taip pat neseniai tapau menininkus vienijančios kūrybininkų gaujos „Gang of Berlin“ nare. Jaučiuosi lyg būčiau mieste, kuriame gyvenu jau ilgai, kuriame pažįstu žmones ir žmonės pažįsta mane.

Už ką nėra nieko geriau?

Už ramią, visavertę ir saugią vaikystę! Arba atvirkščiai…

O be pėdkelnių, dar pora tavo nuotraukose vyraujančių motyvų – medžiai ir žmonės aukštyn kojom. Ar labiau – žemyn galva? Gal tai gali būti susiję su tuo, kad pati kadaise aukštyn kojom apvertei savo gyvenimo eigą, persodinai savo medį kitur?

Greičiausiai taip ir yra. Beje, laipiojimas po medžius yra tikrai nelengvas užsiėmimas. Bet užlipus į medį atsiveria gražūs vaizdai ir horizontai. Man patinka perspektyvų paieškos.

Tiesa, kad šiuo metu kuri trumpo metro filmą apie mokslininkus?

Taip – apie mokslininkų instituto darbą. Jo premjera birželį, per Ilgąją mokslų naktį Berlyne, pagrindiniame Humboldto universiteto pastate. Numatoma bemiegė šio darbo šventimo naktis!

Ritmas ir algoritmas svarbūs serijoje „A yra geltona“, kurios vienas darbų – šio numerio viršelyje. Kodėl A – ne balta ar salotinė ir kodėl įdomu sinestezija?

Aš vargiai atsakyčiau į klausimą, kodėl, pavyzdžiui, man skaičius 1 yra baltas, o 9 – rudas. Ir kodėl mano draugė skaičius girdi kaip natas. Šio projekto esmė – reikšmių, jutimų ir pasąmonės žinių konstravimas vaizduotei lavinti.

Ar negalėjo fotografija likti, pavyzdžiui, tavo hobiu?

Jeigu būtų galėjusi, manau, ir būtų likusi. Pasirodo, negalėjo.

– „Užtenka vien kurti, kad išgyventum?“ – prasmingas klausimas? Gal grynakraujis menininkas neturi pasirinkimo? Bet atsakykime – tau užtenka?

Tikrai ne. O kas apmokės sąskaitas? Šis klausimas turi ne mažiau prasmės, nei idealizuotas įsivaizdavimas apie menininkų gyvenimą. Šiais laikais būtina mokėti prisitaikyti prie kapitalistinės sistemos sąlygų, nepamirštant savo paties kaip menininko ideologijos. Menas yra rimta profesija ir reikalauja labai daug žinių bei verslo struktūros suvokimo.

Ką daryti turi prisiversti?

Keltis anksti ryte.

Ar savo darbais nori perduoti kokią žinutę?

Mane labiau domina kalbos konstravimas. Lygiai kaip mane sudomino tavo klausimų konstrukcija. Ačiū!

Apie autorių

Atsakomybė rašyti smalsiam skaitytojui – ir pavojingiausias žarsteklis, ir saldžiausias zefyras

Straipsniai : 43

2017 © 370 - Žurnalas smalsiems protams. Visos teisės saugomos.

Scroll to top