Rugsėjo 12 d. pirmą kartą Lietuvoje į skirtingas Vilniaus miesto kultūrines erdves kviečia Europos literatūros naktis, joje įvairių šalių literatūros kūrinius skaitys žinomi Lietuvos kultūros atstovai. Renginiai truks nuo 18.30 iki 21 val., ištraukos bus skaitomos skirtingose erdvėse vienu metu po penkiolika minučių kas pusvalandį, kad visi norintys galėtų spėti pasiklausyti ir kitų kūrinių ištraukų. Šią literatūros šventę organizuoja Tarptautinių kultūros programų centras.
PROGRAMA
AUTORIUS: Paolo Giordano (g. 1982 m.)
Jaunas italų rašytojas iš Turino, fizikos mokslų daktaras. Pirmasis jo romanas „Pirminių skaičių vienatvė“ apie meilę ir vienatvę sulaukė pasaulinės šlovės ir pelnė rašytojui Strega premiją – svarbiausią italų literatūros apdovanojimą.
KNYGA: „Pirminių skaičių vienatvė“ (iš italų k. vertė Pranas Bieliauskas, „Alma litera“, 2011 m.)
Pirminiai skaičiai – tai ypatingi skaičiai, kurie dalijasi tik iš vieneto ir paties savęs. Tokie jaučiasi ir pagrindiniai knygos veikėjai Matija ir Aličė – vieniši ir visiškai kitokie negu aplinkiniai. Nuo bendraamžių juos skiria vaikystėje patirtos traumos, kurios suartina juodu lyg dvynius. SKAITOVAS: Rolandas Rastauskas
Eseistas, dramaturgas, poetas, performeris, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.
VIETA: Italų kultūros institutas, Universiteto g. 4
AUTORIUS: Marcelis Proustas (1871–1922 m.)
Prancūzų intelektualas, rašytojas, eseistas, kritikas. Modernistinės literatūros ieškojimus įkūnijantis autoriaus romanų ciklas „Prarasto laiko beieškant“ – vienas kertinių pasaulio kultūros lobyno kūrinių.
KNYGA: „Prarasto laiko beieškant. Svano pusėje“ (iš prancūzų k. vertė Aldona Merkytė, „Vaga“, 2013 m.)
„Svano pusėje“ – pirmasis M.Prousto „Prarasto laiko beieškant“ ciklo romanas, pradėtas rašyti 1909 m. Pirmoje romano dalyje atskleidžiamos jautrios vaikystės impresijos, antra dalis – Svano meilės ir pavydo studija – laikoma kertine ir jungiamąja struktūra visų septynių ciklo romanų architektūroje, o trečioje dalyje atskleidžiamos pagrindinės autoriui rūpinčios laiko, atminties, meno prigimties temos.
SKAITOVAS: Kęstutis Nastopka
Literatūrologas, vertėjas, semiotikas, profesorius, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.
VIETA: Prancūzų kultūros centro mediateka, Didžioji g. 1
AUTORĖ: Giedra Radvilavičiūtė (g. 1960 m.)
Viena įnirtingiausių šiandien išvešėjusios prastos literatūros kritikių, aršiai reikalaujanti kokybiškesnio rašymo. Jos esė pasakoja apie kasdienę patirtį, nejučia virstančią nuostabiais reginiais, apie paprastų moterų gyvenimus, nepaklūstančius socialiniams stereotipams.
KNYGA: „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“ („Baltos lankos“, 2010 m.)
Antrasis G.Radvilavičiūtės esė rinkinys, 2011 m. išrinktas į „Metų knygos“ penketuką, 2012 m. apdovanotas ES literatūros premija. Pagrindinė autorės esė veikėja – jei tik šio žanro kūriniai apskritai gali turėti veikėjų – yra vidutinio amžiaus vieniša moteris. Plėtodama pagrindines sau rūpimas temas autorė nevengia įvairių šalutinių detalių, nesunkiai atpažįstamų užuominų apie kasdienybę ir aktualijas – nuo firmų pavadinimų iki Holivudo aktorių.
SKAITOVĖ: Nelė Savičenko
Teatro ir kino aktorė, keliskart Auksinio scenos kryžiaus laureatė, taip pat apdovanota „Sidabrine gerve“ bei Vyriausybės kultūros ir meno premija.
VIETA: „Meno forte“, Bernardinų g. 8 / 8
AUTORĖ: Magdalena z Nałęcz–Gorskich Komorowska (1900–1989 m.)
Lenkų bajoraitė, dabartinio Lenkijos prezidento močiutė, vaikystę ir jaunystę praleidusi Žemaitijoje, vėliau Peterburge ir Vilniuje. Po Antrojo pasaulinio karo Komorowskių šeima buvo perkelta į Lenkiją, kur iki savo mirties ir gyveno autorė.
KNYGA: „Sugrįžimas į Žemaitiją“ (iš lenkų k. vertė Kazys Uscila, „Tyto alba“, 2013 m.)
Knyga pasakoja apie laimingą M.Komorowskos vaikystę ir ankstyvą jaunystę XX a. pradžioje Žemaitijoje, Šaukėnų ir Džiuginėnų dvareliuose. Nuo 1952 m. rašomi šie autentiški prisiminimai – šiltas ir įdomus pasakojimas apie XX a. pradžios lenkų dvarų Lietuvoje buitį ir būtį. Tai vertingas kasdienybės istorijos dokumentas, išsaugojęs gyvus, įspūdingai nutapytus praeities žmonių portretus ir jų gyvenimo detales.
SKAITOVĖ: Dalia Michelevičiūtė
Teatro ir kino aktorė, šokėja, pelniusi „Sidabrinės gervės“ ir daugybę kitų teatrinių apdovanojimų Lietuvoje bei užsienyje.
VIETA: Vilniaus paveikslų galerija, Didžioji g. 4
AUTORĖ: Inga Abelė (g. 1972 m.)
Žymi latvių prozininkė, dramaturgė, poetė. Jos pjesės statomos Latvijoje, Graikijoje, Lietuvoje, Danijoje, Suomijoje, kūryba verčiama į užsienio kalbas. 2004 m. rašytoja pelnė prestižinį Latvijos metinį literatūros apdovanojimą, o 2008 m. buvo įvertinta Baltijos asamblėjos literatūros premija.
KNYGA: „Ugnis nepabudins“ (iš latvių k. vertė Veronika Adamonytė, „Versus aureus“, 2007 m.)
Pagrindinė romano herojė, jauna moteris, blaškosi po susipynusius praeities, dabarties ir ateities pasaulius, pasiklydusi tarp sapnų ir tikrovės slėpinių, tarp žmonių, kurie palieka, išnykdami praeities miglose, tarp industrinio pasaulio tempo ir uždaro gyvenimo gamtos ramybėje, kur klausomasi pasakojimų apie mistiškas Pasaulio medžio paieškas ir amžinąją kelionę.
SKAITOVĖ: Alina Orlova
Dainų ir tekstų kūrėja bei atlikėja, koncertuojanti ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių, JAV, Rusijos klausytojams.
VIETA: baras „Blusynė“, Savičiaus g. 5
AUTORIUS: Davidas Mitchellas (g. 1969 m.)
Penkių romanų autorius, du iš jų buvo pristatyti Bookerio premijai, o knyga „Ghostwritten“ pelnė Johno Llewellyno Rhyso apdovanojimą, skiriamą už geriausią britų literatūros kūrinį, parašytą autoriaus iki 35 metų. 2007 m. žurnalas „Time“ jį įtraukė į įtakingiausių pasaulio žmonių šimtuką.
KNYGA: „Debesų žemėlapis“ (iš anglų k. verčia Laimantas Jonušys, lietuviškai dar neišleista, „Tyto alba“)
Tai trečias autoriaus romanas, pagal kurį 2012 m. sukurtas to paties pavadinimo filmas. Knygoje susipina šešios istorijos, apimančios laikotarpį nuo XIX a. iki tolimos ateities. Kiekviena istorija yra susijusi su einančia po jos: naivaus gydytojo, plaukiančios laivu per vandenyną, įžūlaus ir genialaus tarpukario kompozitoriaus, žurnalistės, tiriančios korupciją atominėje elektrinėje, godaus spaustuvininko, maištaujančios ateities klonės ir po apokaliptiniais laikais didžiojoje Havajų saloje gyvenusios genties atstovo.
SKAITOVAS: Rytis Zemkauskas
Televizijos žurnalistas, laidų vedėjas ir prodiuseris, filmų garsintojas, rašytojas.
VIETA: Vilniaus universiteto bibliotekos Pranciškaus Smuglevičiaus salė, Universiteto g. 3
AUTORIUS: Jensas Christianas Grøndahlis (g. 1959 m.)
Žymus danų prozininkas, literatūros kritikų vertinamas kaip vienas įžvalgiausių šiuolaikinių romanistų. Iki šiol yra parašęs dvylika romanų, jo kūryba versta į 22 pasaulio kalbas. Rašytojas puikiai orientuojasi subtiliuose emocijų labirintuose ir atveria skaitytojui plačią vyro bei moters santykių amplitudę.
KNYGA: „Spalio tylėjimas“ (iš danų k. vertė Zita Marienė, „Alma litera“, 2002 m.)
Tai romanas apie vienatvę dviese. Jo herojus, 44-erių meno kritikas, atsiduria gyvenimo kryžkelėje, kai po aštuoniolika metų trukusios santuokos nieko nepaaiškinusi jį palieka žmona. Bandydamas suprasti tokio jos žingsnio priežastį, bevardis knygos herojus permąsto visą gyvenimą: beviltišką, beprotišką jaunystės aistrą Inesai, santuokos su Astrida laiką, santykius su tėvais, dukra bei įsūniu, keliones į Paryžių ir Niujorką, šiame didmiestyje sutiktą Elizabetą…
SKAITOVAS: Gytis Lukšas
Kino režisierius, Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas, Europos kino režisierių federacijos vykdomojo komiteto narys.
VIETA: galerija „Meno niša“, Jono Basanavičiaus g. 1 / 13
AUTORĖ: Herta Müller (g. 1953 m.)
Iš Rumunijos kilusi Vokietijoje gyvenanti rašytoja, Nobelio literatūros premijos laureatė, aktyvi visuomenės veikėja, Anglijos, Amerikos, Vokietijos, Šveicarijos universitetų profesorė, geležinės uždangos laikais persekiota už pasipriešinimą Nicolae Ceaușescu režimui.
KNYGA: „Amo sūpuoklės“ (iš vokiečių k. vertė Antanas Gailius, „Versus aureus“, 2010 m.)
Ši knyga – tai pasakojimas apie jauno Rumunijos vokiečio Leopoldo Aubergo penkerių metų darbą sovietų lageryje. Per jo paveikslą atskleidžiama daugybės deportuotų Rumunijos vokiečių patirtis. Romane daug dėmesio skiriama lagerio pasaulio detalėms – darbams, buičiai, žmonėms. Leopoldas ne tik apmąsto savo asmenines patirtis šioje nesvetingoje, beveik siurrealistinėje aplinkoje, bet ir stebi bei jautriai reaguoja į kitų suluošintus gyvenimus.
SKAITOVAS: Mindaugas Nastaravičius
Poetas, dramaturgas, žurnalistas ir literatūrologas, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos narys.
VIETA: Žydų kultūros ir informacijos centras, Mėsinių g. 3A / 5