Negražios, bet tikros istorijos – taip savo šių metų programą pristato dokumentinių filmų, skirtų žmogaus teisėms, festivalio organizatoriai. Pasak festivalio rengėjų, gyvename laikais, kai kalbant apie tam tikrus dalykus metaforos ar nutylėjimai nebeveikia. „Parengę šių metų filmų programą mes atsisėdome, pagalvojome ir paprasčiausiai pasakėme sau, kad apie kai kuriuos dalykus reikia kalbėti teisiai šviesiai. „Nepatogus kinas“ yra ta vieta, kur nevyniodami į vatą galime pasakyti, kad Vladimiras Putinas yra autokratas, kad Petras Gražulis – homofobas arba kad siurbti iš besivystančių valstybių žaliavas, duodant už tai grašius, yra neteisinga“, – teigia Gediminas Andriukaitis, vienas festivalio organizatorių.
Iš daugiau nei 40-ies dokumentinių filmų programos išsiskiria plati retrospektyva, skirta besivystančių šalių problemoms. Tačiau, pasak programos rengėjų, tai nebus graudinantys filmai apie alkstančius Afrikos vaikus, greičiau atvirkščiai – programa siekia sugriauti skurdo, kaip Afrikos „prekės ženklo“, stereotipą. Pavyzdžiui, vienas programos filmų pasakoja apie muzikos pasaulio garsenybių grupės U2 lyderio Bono ir dainininko Bobo Geldofo kampanijas prieš skurdą ir badą. Sėkmingai pasinaudojus viešaisiais ryšiais, koncertų turais ir savo statusu jiems pavyko skurdo temą padaryti matomą plačiajai visuomenei. Tačiau kiek gero visa tai iš tiesų atnešė? Filmo „Duokit mums pinigų“ („Give us the Money“) veikėjai – popžvaigždės, politikos ir ekonomikos garsenybės, bandančios atsakyti į nepatogius klausimus.
Į artimesnes realijas sugrąžina tradicinė filmų iš posovietinių šalių retrospektyva. Po 2012 m. Rusijos prezidento rinkimų į Maskvos gatves išėjo tūkstančiai žmonių. Feminisčių grupė „Pussy Riot“ savo protestui pasirinko Maskvos cerkvę. Tačiau jų pasirodymas vargu ar būtų taip plačiai žinomas, jei ne paranojiška Rusijos režimo reakciją į jį: už kelių minučių pasirodymą atlikėjoms teisėsauga skyrė dvejus metus kalėjimo Sibiro platybėse. Toks sprendimas sulaukė atgarsio visame pasaulyje ir privertė susimąstyti apie tai, kuriuo keliu suka tvirta V.Putino ranka valdoma šalis. Festivalyje savo filmą „Pussy Riot: pankiška malda“ („Pussy Riot: a Punk Prayer“) pristatys vienas iš dešimties festivalio svečių režisierius Mike’as Lerneris.
Kaip ir kasmet, kino peržiūras festivalyje lydės diskusijos, susitikimai su filmų režisieriais ir veikėjais. Festivalis prasidės Vilniuje (spalio 23–30 d.), tada kelsis į Kauną (lapkričio 5–10 d.) bei Klaipėdą (lapkričio 8–13 d.), o vėliau – ir į mažesnius miestus. Kiek verta mokėti už „Nepatogaus kino“ bilietą – palikta nuspręsti pačiam žiūrovui.