Rašė: Dovydas Kiauleikis, „BLACK SWAN BRANDS“ ženklodaros biuras
Nuotraukos: organizatorių archyvo
„Kas toliau?“ – toks buvo pagrindinis klausimas inovacijų konferencijoje „Innovation in Mind 2013“, vykusioje Lunde, Švedijoje, rugsėjo 18 ir 19 d. Turėdama ambiciją tapti svarbiausiu inovacijų renginiu Europoje (dabar šį titulą turi Kanai) ir netgi konkuruoti su Silicio slėniu penktą kartą vykusi konferencija sukvietė įvairaus plauko mąstytojus, mokslininkus bei verslininkus ir jie bandė nupasakoti ateities tendencijas.
Kadangi „inovacija“ – plati sąvoka, tad ir inovacijų ekspertų susirinko margumynas: mokslininkas, tiriantis vabzdžių smegenis; astronomė, tvirtinanti, kad kur nors toli kosmose kuriasi planetų sistemos, analogiškos mūsiškei; life coauch, kuris pristatė naują socialinį tinklą, padėsiantį atskleisti, kad mes visi – genijai; ir net tikras futurologas.
Išsipildžiusios pranašystės
Tikrai, kas toliau? Gyvename pasaulyje, kuriame kasmet pasirodo naujas iPhonas, Vladas Lašas ruošiasi skraidyti į kosmosą, o medicina vos ne kasdien pristato naujienas, padėsiančias ilgiau gyventi. Vienas rimčiausių pasaulio futurologų Ray Hammondas išskiria septynis veiksnius, kurie nulems ateitį: žmonių skaičiaus sprogimas, klimato kaita, energijos krizė, globalizacija, medicinos mokslas, technologinis išsivystymas, pasaulio vargšai. Kalbėdamas apie pasaulio vargšus, R.Hammondas turi omenyje ne tik kylančios ekonomikos šalis, kurios eina kapitalizmo keliu, bet ir tuos, kurie palikti visiškoje nuošalėje, kaip Šiaurės Korėjos ar Somalio gyventojai. Ten gimsta terorizmas, ten gyvena žmonės, atskirti nuo pasaulio, – svarbu juos įjungti į pasaulio tinklą.
Futurologas – keistoka profesija. Kaip sako pats R.Hammondas, dauguma jo pranašysčių per 30 metų išsipildė, tad, ko gero, galima juo pasitikėti. Juolab kad jis buvo vienas pirmųjų, patikėjusių šviesia interneto ateitimi. Šiandien R.Hammondas žada tikrą filmo „Matrica“ scenarijų. Jau po 20 metų kompiuteriai pasieks ir aplenks žmogaus galimybes sprendžiant problemas (taip jis vadina intelektą). Rimtu veidu jis tvirtina, kad tos mašinos netgi turi potencialo pakeisti žmones kaip dominuojančią rasę Žemėje. Ar mes tai leisime? Ar turėsime pasirinkimą? Gal Europa ir JAV jas uždraus, o kaip bus su ne vakarietiškomis valstybėmis?
Svarbiausia – kūrybiškumas
Inovacijos kuriamos ir mokslo pasaulyje. Ericas Warrantas, tiriantis vabzdžių smegenis, sužavėjo klausytojus savo entuziazmu (garantuotai jo dalis daugelio programose buvo pažymėta žiovulio ženklu). Širšės, skruzdės ir inovacijos? Tačiau E.Warrantas su komanda išaiškino, kaip mėšlavabalis gali matyti tamsoje, o „Toyotos“ kūrėjai tai bando pritaikyti savo automobiliuose ir suteikti vairuotojams galimybę matyti spalvotai naktį. Kita mokslininkė atrado būdą žmogaus kaulą sukurti laboratorijoje – taip vietoj dirbtinių implantų naudotume tikrus kaulus su mūsų DNR. Frankenšteino istorija – jau realybė mokslo klasteriuose, dabar belieka pasirūpinti, kad istorija nesibaigtų kaip Mary Shelley romane.
Visa ko pagrindas yra kūrybingumas. Iš jo gimsta idėjos, kurios paverčiamos pasaulį keičiančiomis inovacijomis. Tokią žinią transliavo Halas B.Gregersenas, analizuojantis verslo ir visuomenės lyderių veiklą. H.B.Gregersenas paklausė daugiau kaip 100 pasaulio inovatorių (nuo Steve’o Jobso iki Nobelio premijos laimėtojų), iš kur jie semiasi įkvėpimo. Atsakymas paprastas – iš kūrybingumo, o jis kurstomas nebijant pateikti neįprastų klausimų. Kodėl ne? O kas, jei? Kiekvienas galime užduoti sau tokių klausimų ir pradėti inovuoti savo darbe, namuose, studijose.
Ne be priežasties „Innovation in Mind“ vyksta Švedijoje. Prieš keletą metų švedų vyriausybė išsikėlė tikslą tapti inovacijų šalimi ir nuosekliai to siekia. Įstojusi į ES ir NATO, Lietuva blaškosi be strategijos, gal ir mums reikėtų panašų tikslą išsikelti?
Inovacija – kas tu?
Šiandien žodis „inovacija“ linksniuojamas politikų, akademikų ir sociologų visame pasaulyje. Neseniai visi kalbėjo apie globalizaciją, šiandien visa ko sprendimas – inovacija (pas mus dažnai ir renovacija atlieka panašų vaidmenį). Danijos technologijų institutas labai techniškai paaiškina: inovacija – tai visiškai naujų idėjų generavimo, testavimo, atrinkimo, plėtros ir įgyvendinimo procesų valdymas. Bet naujų idėjų atsiranda ne tik medicinos bei IT srityse, bet ir visur kitur: kultūroje, atliekant tyrimus, humanitariniuose moksluose, politikoje. Vienas konferencijos dalyvių taikliai pastebėjo: inovacija – tai būdas ką nors daryti geriau. O lietuvių kalboje turime lietuvišką sinonimą – „naujovė“. Taigi, reikia daryti geriau ir naujau.