Oskaro Koršunovo Bergene pastatyta Bethoveno opera – meilės ir teisingumo triumfas

Režisierius Oskaras Koršunovas po keleto metų pertraukos vėl ėmėsi operos. Šįsyk – Liudvikas van Bethovenas ir jo operos „Fidelijas“ pastatymas Bergeno nacionalinėje operoje, režisieriui jau puikiai pažįstamoje Norvegijoje. Premjera Bergene vyksta lapkričio 2-8 dienomis. Opera bus pristatyta ir Lietuvos žiūrovams, tačiau konkrečios datos vis dar lieka paslaptyje.

Bethoveno „Fidelijo“ pastatymas Bergene skirtas 200-osioms Norvegijos konstitucijos, paskelbusios nepriklausomybę, metinėms paminėti. Toks sprendimas ne atsitiktinis, kadangi pagrindinė operos tema – žmogaus teisės ir laisvė.

„Man įdomios kelios temos, paliestos operoje. Visų pirma – teisingumo ir tiesos tema, mane dominanti visą laiką. Teisingumo ir tiesios dilema. Dažnai teisingumas būna stipriųjų, turinčių jėga, valdžią, rankose. Jis dažnai nesutampa su ta tiesa, kurią jaučia pavergtieji ir nuskriaustieji. Politiškai ši opera skamba labai stipriai. Nors mūsų opera nenurodo į konkretų laiką, joje daugiau universalių ženklų, tačiau yra buvę pastatymų, kuriuose veiksmas vyko Pietų Afrikoje, su tam tikromis nuorodomis į Nelsoną Mandelą kaip kalinį, arba pats kalėjimas – kaip nuoroda konkrečiai į Gvatemalos kalėjimą. Beje, berepetuojant turėjome įdomią akciją, kuomet kalinių choras ėjo dainuoti į tikrą kalėjimą. Pristatant šią operą man pačiam nemažai interviu teko kalbėti, pavyzdžiui, apie neseną „Pussy Riot“ atvejį. Sulaukiau nemažai klausimų apie Lietuvos nepriklausomybės atgavimą. Norom ar nenorom, tačiau ši Bethoveno opera kelia visus šiuos klausimus, todėl skamba išties aktualiai“, – pasakoja po premjeros grįžęs režisierius Oskaras Koršunovas.

Greta teisingumo ir tiesos temos ne ką mažiau svarbi meilės tema, dažna režisieriaus statomuose spektakliuose. Kartais – netgi teisingumo ir meilės polemika. „Meilė, vis dėlto, sunkiomis sąlygomis diktatūroje ar kalėjime reiškiasi tik dar stipriau. Ji tik dar labiau atsiskleidžia tam tikrose ribinėse situacijose, išbandymuose. Prisiminus Romeo ir Džuljetos istoriją mes matome, kur užauga ta tikroji meilė – toje visuomenėje, kur vyksta baisi konfrontacija, karas, kur meilė atrodo apskritai neįmanoma. „Fidelyje“ kalėjimo istorija ir begalinis pasiaukojimas kalba apie moters meilės stiprybę. Man viena įdomiausių temų, kuomet individo meilė keičia daugumos teisingumo supratimo klišes“, – kalba Oskaras Koršunovas.

Kūrybinėje grupėje – menininkai iš daugiau nei dešimties šalių

Oskaras Koršunovas nebuvo vienintelis lietuvis „Fidelijo“ kūrybinėje komandoje. Operos scenografiją kūrė dailininkas Gintaras Makarevičius. Kostiumų dailininkė – Sandra Straukaitė.

Apskritai, Bergeno nacionalinėje operoje susibūrė itin internacionalinis kolektyvas, vienijęs daugiau nei dešimties tautybių menininkus: lietuvius, norvegus, britus, vokiečius, pietų korėjiečius, rusus, amerikiečius bei kūrėjus iš kitų šalių. Pagrindinį Leonoros vaidmenį atliko britų solistė Rachel Nicholls. Florestano vaidmenyje – vokietis Daniel Kirch. Don Pizarro – rusas Aleksejus Dedovas. Rocco – korėjietis In-Sung Sim. Viename iš chorų didžioji dauguma atlikėjų buvo rumunai.

„Patį projektą kūrė labai internacionali grupė. Pavyzdžiui, vienas solistas buvo iš Rusijos, tačiau jis juodaodis. Taip pat iraniečiai, irakiečiai. Nemažai prie spektaklio gimimo prisidėjo ir Bergene gyvenantys lietuviai. Pradedi suprasti, visgi, kokiame pasaulyje mes gyvename. Ir mus visus vienyti begali esminės vertybės. Šiame kontekste Bethoveno opera, kurioje aidi Bastilijos paėmimo atgarsiai, skamba vėl aktualiai. Dvidešimto amžiaus istorija, deja, „turtinga“ tokiomis asociacijomis bei tokiais kalėjimais, kuriuose buvo ribojamos žmonių laisvė mąstyti, turėti savo nuomonę ir savo požiūrį. Galiausiai, turėti laisvę tiesiog gyventi“, – teigia režisierius.

Bethoveno „Fidelijas“ – jau penktoji Oskaro Koršunovo pastatyta opera

Bethoveno „Fidelijas“ nebe pirma Oskaro Koršunovo statyta opera. Dar 1995 metais Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre režisierius yra pastatęs Richardo Wagnerio „Skrajojantį olandą“. Po šio teatro stogu vėliau gimė Gaetano Donizetti opera „Meilės eliksyras“.

Režisierius ir anksčiau yra statęs operas užsienio teatruose. Kartu su žymiu italų rašytoju Alessandro Baricco Oskaras Koršunovas Turino operos teatre yra pastatęs Wolfgango Amadėjaus Mocarto „Užburtąją fleitą“. Stokholme gimė Kurto Weillio operos „Sidabrinis ežeras“ interpretacija.

Opera bus pristatyta ir Lietuvos žiūrovams

Oskaro Koršunovo „Fidelijo“ interpretacija tapo dideliu ir dažnai aptariamu įvykiu tiek kultūrinėje, tiek apskritai Bergeno ir visos Norvegijos visuomenėje. „Žiūrovai priėmė tikrai labai gerai. Prieš premjerą turėjome tokį pirmą parodymą, savotišką norvegiškos edukacinė programos pavyzdį, kuomet į dienos metu rodytą spektaklį buvo sukviesti vaikai bei paaugliai. Jie irgi į visa tai žvelgė labai rimtai. Ypač mane sujaudino pokalbis su viena jauna iraniete, kuri papasakojo savo šeimos istoriją: jos tėvai ir broliai buvo kalinami dėl savo įsitikinimų“, – prisiminė režisierius, vis dar gyvenantis premjeros Bergene nuotaikomis.

Oskaro Koršunovo režisuotas „Fidelijas“ – tai pastatymas, gimęs kaip bendras Bergeno nacionalinės operos ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro darbas. Dėka šio bendradarbiavimo operą išvys ir Lietuvos publika. Konkrečios datos bus paskelbtos vėliau.

„Man atrodo, jog visa tai vėl aktualu ir Lietuvoje. Džiaugiuosi, jog ši opera bus perkelta bei parodyta ir pas mus. Čia įvairiuose sluoksniuose matome tą žmogaus tiesos jausmo ir teisingumo sistemos susidūrimą. Aš norėčiau, kad ta tiesa visgi būtų. Ji turi būti. Nematau kitos išeities kaip tik gyventi teisingoje visuomenėje, kurioje ateities pasaulį valdytų ne galingi bei korumpuoti, o vis dėlto tikrasis teisingumas“, – teigia Oskaras Koršunovas.

OKT/Vilniaus miesto teatro inf.

2017 © 370 - Žurnalas smalsiems protams. Visos teisės saugomos.

Scroll to top