Rašė: Justas Mazūra
Iliustracija: Jolitos Vaitkutės
Trumpam nusileiskim ant žemės. Receptas, kurį jūs ruošiatės skaityti, yra visiškai įgyvendinamas ir netgi praktiškai. Ar juo vadovautis verta? Užduokite sau klausimą: „Ar aš turiu pakankamai galių, kad galėčiau ranka numoti į visą šitą diplominę karštligę ir iškart pereiti prie maudynių piniguose (Zuckerbergo, Jobso ir Gateso trio tai pavyko)?“ Jei atsakymas yra „taip“, tai ko jūs čia sėdite? Jei – ne, tai kitos išeities kaip ir neturite…
Gamybai reikės:
- Kur nors įstoti. Iš esmės tiks bet kokia įstaiga, pavadinime neturinti žodžių: „amatų“, „profesinio“ ir „centras“. Įsitikink, kad ji siūlo studijų, o ne darbo programas, ir pirmyn! Kurią studijų programą išsirinksi, nėra taip jau labai svarbu, studentavimas juk visur vienodas.
- Patyrus įstojimo nirvaną privalu paskambinti visiems sąmoningiems giminaičiams ir oriu balsu pranešti apie savo akademinio gyvenimo pradžią (tai pravers, kai kitą kartą prie kalėdinio stalo nebebus apie ką kalbėtis).
- Iš mažo miestelio atsikraustyti į didelį (t. y. atvažiuoti į Vilnių) ir ten susirasti pastogę. Dabar populiaru nuomoti kambarį pas senas moteris, kurios nesupranta lietuviškai, o laisvalaikiu vykdo psichologinį terorą, arba keltis į dinamiškus bendrabučio apartamentus. Ten apsistoję mena, kad, prisijaukinus įvairiaformius tarakonus, budėtoją, kuri naktimis skraido ant šluotos, ir nusmigus vakarėlių liūtams kambariokams, gyventi ten ne blogiau nei palapinėje.
- Studentiškai mąstyti. Ar žinojai, kad senovės Graikijoje Sokratas bastėsi po miestą kabinėdamasis prie žmonių ir kvestionuodamas visokius dalykus. Žodžiu, studentas daro kažką panašaus, tik jo klausimas paprastesnis ir visada vienodas: „Maisto turi?“
- Studentiškai atrodyti. Užtinęs veidas, pajuodę paakiai, įkritę žandai ir lizdo formos plaukų gumulas ant galvos nėra siektinas stiliaus idealas, bet jie eina kaip nemokamas priedas prie studentiško gyvenimo. Patarimas: pasinaudok šia įspūdinga išvaizda, kai viešajame transporte kausiesi dėl sėdimos vietos. Įtartini bedarbiai ir piktą menančios tetos nuo tavęs ne tik atsirauks, bet gal net išlips.
- Įsisąmoninti gyvenimo tiesą, kad laikas tau ne draugas (ne, tai ne apie raukšles). Diena tiesiog per trumpa, kad spėtum išsimiegoti, nueiti į visas paskaitas, padarytum namų darbus, feisbuke iš elementaraus mandagumo pakomentuotum visas negražias draugės nuotraukas, peržiūrėtum bent aštuonias serialo serijas, pavalgytum, išlankstytum apie dešimt origamio gervių, numegztum šaliką, nusiskustum barzdą ar sudalyvautum šachmatų simultane. Visur suspėti būtų pasiutimas, tad išsirink kurį nors vieną iš pateiktų variantų ir įvykdyk tinkamai. Kokybė svarbiau, argi ne?
- Pasiruošti nenumatytiems švenčių atvejams. Tikrai, tokių kiekvieno studento gyvenime pasitaiko mažiausiai aštuonis kartus per savaitę ir tam net nereikia ypatingos progos (jų ieško tik žmonės be fantazijos). Studentas jų nei ieško, nei randa – jis švenčia. Citata:
Studentas A: – Kokia šiandien diena?
Studentas B: – Antradienis.
Studentas A: – Tai alaus?
P. S. Šis receptas negarantuoja (veikiau garantuoja dėl garantijos nebuvimo), kad po studijų susirasi darbą, pasistatysi sau namą, turėsi vaikų ir auginsi šunį. Jis kenkia sveikatai, piniginei, ypač – dvasinei ramybei. Bus tikrai daug momentų, kai norėsis rautis plaukus ar bėgti skandintis. Tačiau vėlgi – ką lieka daryti, jei sunkiai dirbti dar nesinori, o pakankamai išsilavinęs (kad su Čekuoliu galėtum palaikyti pokalbį) irgi nesijauti. Galima kurį laiką ir studentu pabūti.
P. P. S. Šiam receptui įgyvendinti tinkamiausias metų laikas – vasara. Kaip sakoma liaudyje, roges reikia ruošti vasarą. Dar vienas toks irgi iš liaudies (tas, kurio niekaip negali palaidoti jau beveik šimtą metų) sakė, kad mokytis niekada nevėlu. Taigi, nespjaukite į šį receptą, jeigu jums jau ir per 30, o studentu taip ir neteko pabūti…