Nuotraukos: Ulos Liukos ir Imanto Selenio
„Yra žmonių, kuriems atrodo, kad per devynerius savo gyvavimo metus Lietuvoje pasiekėme viską, ką galima pasiekti vietos scenoje. Yra žmonių, kurie žino ir vertina tik senąją mūsų kūrybą. Yra žmonių, dar mūsų negirdėjusių, – gerai pažįsta publiką dueto „Golden Parazyth“ epicentras Giedrius Širka. – Nusprendėme sustoti ir pažiūrėti į savo veiklą klausytojų akimis.“
Atrodo, kad „Golden Parazyth“ gerbėjams pavasaris smogs stipriai. Grupė, praeitais metais apšildžiusi tokius banginius kaip Lana Del Rey ar „Hurts“, kovo mėnesį surengs koncertų turą „Looking Backward, Moving Forward“. Tačiau tai nebus įprastas turas. „Jis grasinasi parodyti viską, ką turime geriausia. Tai bus savotiška kūrybos ir veiklos retrospektyva: krūva įrašų, spalvinga biografija, gyvi mūsų portretai ir visa kita patirtis. Atsisveikinsime su praeitimi ir judėsime į priekį“, – sako kita dueto pusė Aurimas Vilkišius. Jis įspėja, kad tai bus absoliučiai kitokie grupės koncertai.
Auksiniai parazitai pajuto poreikį būtent dabar surengti koncertą-retrospektyvą, nes ketina žengti į naują kūrybos etapą. Giedrius mano, kad „Looking Backward, Moving Forward“ yra skiriamoji riba: „Plušame prie būsimo, jau ketvirtojo, albumo eskizų. Atradome naują skambesį, kuris mus be proto džiugina, – tai bus ta pati „Golden Parazyth“ energija, tačiau įvilkta į kitokį drabužį.“
Gyvų susitikimų metu publika išgirs visas svarbiausias „Golden Parazyth“ gyvenime ką nors daugiau nei vien natos reiškiančias dainas. „Šlagerių karalius „Lapė“, „Last Rainbow“, „Regatta of Hapiness“, „Hello My Friend“, „Kleine Music“ ir kiti kūriniai nuskambės taip, kad visų širdys greičiausiai bus paliestos ir užgautos“, – planuoja G.Širka.
Giedriaus ir Aurimo praeities reliktai
– Kokį žaidimą ar žaislą mėgai vaikystėje?
G.: – Bene mėgstamiausias žaislas vaikystėje buvo gaisrinė mašina, dėdės iš Ukrainos dovana. Mėgau stalo žaidimus, ypač amerikietišką „Monopolį“.
A.: – Aš irgi mėgau stalo žaidimus, tik mes žaisdavom lietuviškąjį „Menedžerį“. Dar pamenu, kad užmigdavau apsikabinęs pliušinį zuikį.
– Koks vaikystės prisiminimas vis sugrįžta?
G.: – Liepų alėja nakties šviesoje. Ji supo mano vaikystės namus Siesikų miestelyje.
A.: – Geležinkelio kvapas, kuris visada mane nukelia į senelių namus Šilutėje.
– Kokia tavo praeities detalė gerokai nebetiktų šiandieniam tau?
G.: – Paauglystėje buvau visiškas pankas, klausiau pankų grupės „The Offspring“. Dažydavau plaukus vaivorykštės spalvomis, lakuodavau nagus raudonai ir t. t.
A.: – Šukuosena – praeityje turėjau vešlius ir ilgus plaukus. Dabar nenorėčiau tokių turėti.
– Dėl kokio ankstyvojo muzikinio pomėgio dabar šiek tiek pakaista skruostai iš gėdos?
G.: – Kai man buvo 18 metų, buvau pamišęs dėl suomių alternatyviojo roko grupės HIM. Po gerų metų lioviausi jų klausyti, nes supratau, kad grupės muzika man iš tikrųjų nepatinka.
A.: – Tokio nėra. Visa mano klausyta muzika siejama su tam tikru gyvenimo etapu ir sentimentais.
– Reikia sukurti dainą apie praeitį, bet joje gali būti tik du žodžiai. Ką parašot?
G.: – Noras atrasti.
A.: – Suplyšę batai.