„Naujasis Baltijos šokis“ žengia į trečią dešimtį

Rašė Goda Dapšytė

Gegužės 12–20 d. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje

Didžiausias Baltijos šalyse šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ šiemet vyks jau 21-ąjį kartą. Į naują dešimtmetį įžengęs festivalis šį pavasarį pasitinka su nauja, jauna vadove Gintare Masteikaite, kuri parengė gana ambicingą programą, šio festivalio tradicijas derinančią su naujais sprendimais ir vardais. Per aštuonias dienas festivalyje pasirodys 18 trupių ir choreografų, atstovaujančių 14 pasaulio valstybių, trijuose Lietuvos miestuose bus parodyta apie 20 įvairių šokio kūrinių.

Nemokami renginiai

Atsinaujinęs festivalis atgaivina ir kai kurias tradicijas. Šiais metais „Naujasis Baltijos šokis“ ir vėl dalį spektaklių rodys ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose. Šiemet, bendradarbiaujant su jaunųjų kūrybą propaguojančiu Europos šokio tinklu „Aerowaves“, keletas spektaklių bus pristatyti ir Kaune bei Klaipėdoje. Be to, Vilniuje pristatoma spektaklių programa skirta ne tik jau gerai susipažinusiems su šiuolaikiniu šokiu, bet dar nedrįstantiems įsigyti bilietų, kuriems festivalio rengėjai siūlo apsilankyti nemokamuose renginiuose. „Menų spaustuvės“ kieme gegužės 12–14 d. buvo parodytas Bridgmano ir Packer šokio trupės iš JAV projektas „Sunkvežimis“, atliekamas realiame sunkvežimyje, o gegužės 19 ir 20 d. bus rodomas iš Belgijos atvykstančio šokėjo Beno Fury ir muzikanto Simono Thierrée dueto sukurtas šokio spektaklis-ritualas „Darwisho košmaras“.

 

Ryškiausieji

Festivalį gegužės 12 d. pradėjo „Cloud Gate“ šokio teatras iš Taivano, tituluojamas viena svarbiausių Azijos trupių. Šio žemyno šokis nėra labai pažįstamas Lietuvos publikai, tad mėgstantiesiems plėsti geografinius horizontus tai puiki proga susipažinti su kitokia estetika. Šis šokio teatras Vilniuje pristato du labai skirtingus spektaklius: lyrišką bei ramų „Baltas vanduo“ ir tamsų, gedulingą bei sukrečiantį „Dulkė“. O festivalį baigs Nyderlandų trupės „Club Guy & Roni“ spektaklis „Laimė“, kuriame, be trupės atlikėjų, veikia ir šeši realūs, 8–71 metų žmonės, kartu sudarantys gana netradicinę šeimą, jungiamą laimės troškimo. Šios tragikomedijos tikslas – publikai leisti suabejoti, ar juoktis, ar verkti.

 Lietuviškoji programa

Kiek netikėtai negausi šiemet lietuviškoji festivalio programa, kurioje – vos keturi spektakliai, tačiau pusė iš jų, tai yra dvi, – premjeros. Festivalio metu bus galima išvysti naujausią vyresniosios kartos choreografo Vyčio Jankausko spektaklį „Agonija“, o fabriko „Audėjas“ patalpose įvyks šokio teatro „Exodus“ projekto „W.A.Mozart Requiem –J.Xenakis“, kuriame žadama sujungti muzikos ir judesio atlikimą premjera. Tiems, kuriems dar neteko, puiki proga apsilankyti neseniai Auksiniu scenos kryžiumi įvertintame urbanistinio šokio teatro „Low Air“ spektaklyje „Žaidimas baigtas“ arba pamatyti festivalinę jaunų šokėjų dueto „B ir B dialogas“ versiją.

Kaune

 Į laikinąją sostinę festivalis užsuko gegužės 16 d. ir Kauno kameriniame teatre pristatė suomių kilmės choreografo ir atlikėjo Taneli Törmä pernai Danijoje sukurtą spektaklį „Klasikinis grožis“ apie svajonę tapti klasikinio baleto solistu ir ne pačią lengviausią, bet nuotaikingą kelionę jos link. Tą patį vakarą Nacionaliniame Kauno dramos teatre vieną novatoriškiausių (technologijų prasme) šio festivalio spektaklių pristatys prancūzų trupė „Adrien M & Claire B“. Monospektaklyje „Hakanaï“ kūno judėjimas jungiamas su skaitmeninėmis vaizdo projekcijomis ir kuriamas trapus bei nenuspėjamas pasaulis. Kube kūnas juda drauge su jo sienose pasirodančiais vaizdais, juo veikia ir yra jų veikiamas. Tiesa, šį prieš trejus metus sukurtą neįprastos estetikos spektaklį sostinės žiūrovai galėjo pamatyti šiek kiek anksčiau – gegužės 13 d. „Menų spaustuvėje“.

Klaipėdoje

 Į uostamiestį „Naujasis Batijos šokis“ užsuks prieš pat festivalio pabaigą – gegužės 19 d. Klaipėdos kultūros fabrike bus parodytas čekų choreografės bei šokėjos Terezos Ondrovos ir slovakų atlikėjo Peterio Šavelio prieš ketverius metus sukurtas duetas „Berniukai, kurie mėgsta žaisti su lėlėmis“. Kaip galima suprasti iš spektaklio pavadinimo, jame persvarstomi stereotipiniai lyčių vaidmenys ir siekiama juos laužyti. Asmens seksualumas čia suvokiamas ne tik kaip biologinis, bet visų pirma kaip socialinis fenomenas. Šis spektaklis turėtų sudominti labiau šiuolaikinio meno nei klasikinio teatro gerbėjus.

 

Komentuok





 

2017 © 370 - Žurnalas smalsiems protams. Visos teisės saugomos.

Scroll to top