Rašė Andrzej Bong
„Au-Dessus“ prancūzų kalba reiškia terminą „virš“. Taip yra pasivadinusi sparčiai populiarėjanti grupė iš Vilnius. Paradoksalu, bet kvarteto atliekama black metal muzika yra kur kas populiaresnė užsienyje nei gimtinėje.
Debiutinis vaikinų (grupę sudaro vokalistas ir bosistas Mantas, gitaristai Simonas ir Jokūbas bei būgnininkas Šarūnas) mini albumas „Au-Dessus“ išleistas 2015 m. lenkų leidyklos „Witching Hour Productions“, kurią savo namais vadina tokie metalo sunkiasvoriai kaip „Behemoth“ ar „Vader“. Per tą laiką grupė spėjo apkeliauti nemažai Vakarų šalių su koncertais.
Praėjus dviem metams „Au-Dessus“ grįžta su visaverčiu albumu „End Of Chapter“, kurį gegužės 19 d. išleis prancūzų leidykla „Les Acteurs de l’Ombre Productions“, labiau propaguojanti avangardines juodojo metalo atmainas.
– Naujuoju albumu skelbiate skyriaus pabaigą. Kokį veikalą kuriate? Kas bus toliau?
– Galime nuraminti, kad tuo mūsų muzikinė veikla tikrai nesibaigia, tačiau šiuo albumu uždarome tam tikrą savo kūrybinį etapą, kurį pradėjome savo pirmuoju leidiniu. Naujasis etapas mūsų vizijoje yra kiek kitoks, keičiasi muzikos srovės, darančios įtaką, be to, vis ieškome daugiau skirtingų kelių prie paties garso.
– „Au-dessus“ – sunkiai išguglinamas dalykas. Kodėl pasirinkote tokį pavadinimą? Virš ko esate?
– Dabar įvedus šį pavadinimą jau nesunku mus rasti, todėl problemų tai nesukelia. Pavadinimas tiek skambesiu, tiek reikšme tinkamai atskleidė, kas mes ir apie ką mes. O šiaip juk prancūziškas pavadinimas tikrai patraukia akį. Virš ko esame – kiekvienas klausytojas gali interpretuoti pagal tai, kaip išgyvena mūsų muziką. Mums patiems visas šis reiškinys yra virš visko, todėl ir pavadinimas toks, atitinkantis esmę.
– Prancūzų grafinio dizaino studija „Metastazis“ jums sukūrė pasakiško grožio (ir gan netipinį metalo muzikai) viršelį. Papasakokite, kaip gimė šis bendradarbiavimas ir kas slypi už viršelio idėjos?
– Bendradarbiavimo pradžia buvo labai paprasta kaip ir visur – susirašinėjome elektroniniais laiškais. „Metastazis“ parodė didelį susidomėjimą ir pasakė, kad turi idėją ir regi mūsų albumo muziką, turi viziją. Studija dirba vadovaudamasi savais principais ir muzikos interpretacija. „Metastazis“ albumo viršelio idėja ir jos įgyvendinimu, be abejonės, esame labai patenkinti. Perskaičius prancūzo darbo principus, aprašytus jo tinklalapyje, nemanėme, kad jis toks griežtas. Kiekvienas, kad ir minimalus mūsų noras ką nors keisti nuolat buvo paneigiamas jo vizijų argumentais. Todėl kažką pridėti iš savo pusės buvo beveik neįmanoma.
– Akivaizdu, kad black metal scena (kaip ir, beje, daugelis kitų) pastaruoju metu mutuoja. Įdomios tampa grupės, kurios plaka BM su shoegaze („Deafheaven“), bliuzu („Zeal and Ardor“) ar stačiatikių giesmėmis („Batushka“). Kokia, jūsų manymu, yra žanro ateitis ir ar keisis „Au-Dessus“ muzika?
– Black metal mutacija yra džiuginantis įvykis šiais laikais, kadangi šią muziką kiekvienas gali interpretuoti. Tai muzika, paremta emocija, todėl bet koks ieškojimas yra teigiamas reiškinys. O kaip keisis mūsų kūryba – dar pamatysime. Nenorime daug kalbėti, geriau tai išreikšime muzika. Tačiau jau dabar galima jausti blues, stoner, sludge, post-metal įtaką mūsų kūryboje.
– Kokia yra dabartinė Lietuvos metalo scenos padėtis?
– Viskas eina teigiama linkme. Vis daugiau užsienio renginių organizatorių domisi mūsų šalies grupėmis, vis daugiau užsienio grupių užsuka pas mus. Tad viskas – tik geryn. Žinoma, kad ir kaip būtų keista, tokioje mažoje scenoje yra nemažai susiskaidymo tarp grupių, kažkokių užnugarinių konfliktų ir panašių nesąmonių. Bet tai kaip tik galbūt dar labiau papildo visą black metal judėjimą.
Be abejonės, Lietuvos roko, elektronikos ar populiariosios muzikos scena atrodo kur kas pozityviau ir klausytojų būrys nepalyginamai didesnis. Bet ir patys esame linkę dažniau eiti į kitokios muzikos koncertus ar paklausyti lengvesnių įrašų.
– Kaip ši situacija atrodo pasauliniame kontekste? Ar lietuviai gali pasiūlyti kažką išskirtinio, palyginti, pavyzdžiui, su amerikiečiais ar skandinavais?
– O kodėl turėtų negalėti? Lietuva sparčiai tobulėja ir auga, todėl augimas ir integracija į tarptautinę rinką yra normalu. Tačiau vis dar liko nemažai trū ir oldskūl grupių, kurių grafiniai dizainai, komunikacija socialinėse medijose pasilikusi praeito amžiaus paskutiniame dešimtmetyje (nors sunku apie tai kalbėti – anuomet kai kurie iš mūsų buvo vaikai arba išvis dar negimę). Apskritai labai daug grupių praranda didelę dalį dėmesio dėl tekstų vien tik lietuvių kalba.
– Black metal – gan depresyvi ir agresyvi muzika. Kas yra jūsų guilty pleasures iš popscenos?
– Tos guilty pleasures dažnai priklauso nuo litražo turuose ir vakarėliuose, tačiau neretai skamba Madonna, Scooter, „Prodigy“, „Modern Talking“, „Alphaville“, OMD ir kita klasika, kuri puikiai palaiko black metal nuotaiką turo metu ir įkvepia naujai kūrybai. Kas žino, galbūt kada pažersime ir mes kokį šalutinį projektą su jonikomis ir būgnų mašinomis.
– Esate groję Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Belgijoje, Lenkijoje. Šildėte „Mayhem“. Kokios jūsų drąsiausios ambicijos?
– Apie ambicijas geriau per garsiai nekalbėti. Tuo jau teko įsitikinti. Esame prisikalbėję ir likę ant ledo. Tačiau jau dabar turime nemažai suplanuotų ateinančio turo koncertų tiek klubuose, tiek festivaliuose su įvairaus kalibro grupėmis. Sekite naujienas socialiniuose tinkluose ir viskas bus aišku. Sustoti vietoje tikrai neplanuojame. Kuo toliau – tuo aukščiau.
– Atsakykite į klausimą, kuris nebuvo užduotas, bet norėtumėte, kad būtų.
– „Ar pykina turo metu važiuojant autobusu?“ Visko visiems pasitaiko, būna, kad ir striukių kišenės kitu turiniu pasipildo. Ir taip, mums dar keturis…