Rašė Jurgita Kviliūnaitė
Veganai, gyvūnų teisių gynėjai, ekologiško gyvenimo būdo propaguotojai ir kiti panašiai mąstantys pasaulio teisuoliai mūsų visuomenėje vis dar laikomi keistuoliais, kurie iš neturėjimo ką veikti prisigalvoja nesąmonių ir, negana to, įkyriai, o kartais ir drastiškai mėgina savo tiesas įpiršti likusiai pasaulio daliai. Kam to reikia?
Štai kad ir pati šviežiausia – nukankinto triušiuko – istorija. Ne kieno kito, o gyvūnų teisių aktyvistų dėka makabriškas dviejų jaunų merginų poelgis buvo paviešintas, šį nusikaltimą ėmėsi tirti policija. Vis dėlto kai komentaruose po straipsniais žiniasklaidoje ar po įrašais feisbuke tie patys gyvūnų mylėtojai besipiktinantiesiems tokiu žiaurumo protrūkiu priminė, kad dėl mėsos ir kailių pramonės nuolat kenčia daugybė niekuo nekaltų gyvūnų, daugelis staiga ėmė teisinti gyvūnų žudymą dėl mėsos ar kailių. Argi tai neveidmainiška?
Didelio dėmesio sulaukė ir neseniai organizuota akcija „Dovanojami šeimos nariai“, kurios metu internautams siūlyta pasiimti dovanojamus vaikus ir taip siekta atkreipti dėmesį į beglobių gyvūnų problemą. Netgi įvertinus ir tai, kaip neatsakingai lietuviai elgiasi ne tik su gyvūnais, bet ir savo vaikais, nemanau, kad ribos buvo peržengtos.
Nors ir labai magėjo įsikišti į tas aršias diskusijas ir išreikšti pritarimą gyvūnų teisių aktyvistams (pati taip pat nevalgau mėsos dėl etinių priežasčių), kaip paprastai, susilaikiau.
Esu ne kartą įsitikinusi, kad su mėsėdžiu kalbėtis apie vegetarizmą ar veganizmą – tas pats, kas su plikiu pešiotis. Kitaip mąstantiesiems nesvarbūs jokie argumentai, net ir mokslu pagrįsti. Diskutuok nediskutavęs, bet tu jiems vis tiek liksi keistuoliu, kuris dėl jiems nesuvokiamų priežasčių valgo žolę, užuot mėgavęsis skania mėsa. Jeigu pradėsi diskusiją apie gyvūnų teises, liksi trenktu beširdžiu, kuriam beglobės katės ar nykstantys tigrai rūpi labiau nei našlaičiai vaikų namuose.
Prisipažinsiu, net ir pačios radikaliausios gyvūnų aktyvistų idėjos man yra priimtinos – kare visos priemonės pateisinamos. Juolab kad šiame kare pralaimėjusiųjų nėra – priešingai, tikėtina, kad tas į vegetarą ar veganą atverstas mėsėdis bus sveikesnis ir gyvens ilgiau. Tikėtina, kad ilgiau gyvens ir tas, kuris neišmes į gatvę gyvūno, nes karma is a bitch…
Lenkiu žemai galvą prieš tuos gyvūnų mylėtojus, veganus ir kitus teisuolius, kurie suranda savyje kantrybės, o taip pat ir laiko bei noro aiškinti savo tiesas.
Garsusis Johannas Wolfgangas von Goethe rašė: „Gamta juokauti nemėgsta, ji visada teisinga, visada rimta, visada griežta; ji visuomet teisi. Klysta ir apsirinka tik žmonės.“
Taigi, jeigu pasaulio pabaiga bus, tai dėl jos veikiausiai būsime kalti mes patys, o ne kokie nors ateiviai, kaip mėgstama vaizduoti daugelyje fantastinių filmų.
Esu įsitikinusi, kad tik dėka tokių „keistuolių“, prie kurių galima priskirti ir mūsų viršelio autorių bei vieną iš žurnalo herojų Marių Leaf, šis pasaulis turi potencijos išlikti. „Šiame mūsų planetos gyvavimo etape žmogaus dominavimas turi skaudžių padarinių
Nuotrauka „Scanpix“
klimatui ir aplinkai. Atsižvelgiant į šias grėsmes, dabartinis ekologinis, ekonominis ir technologinis susvetimėjimas tik dar labiau skatina atidžiau bei etiškiau rinktis kūrybines išraiškos priemones ir formas“, – interviu sako Londone sėkmingai dirbantis menininkas.
Šiame numeryje rasite ir daugiau įdomių pokalbių: su „Pojūčių teatro“ įkūrėja Karolina Žernyte, su knygyno „Six chairs books“ šeimininkėmis Justina Zubaite ir Vilte Girdzijauskaite, su prancūzų teatro chuliganu Vincent’u Macaigne’u ir kitais. Tradiciškai rasite spektaklių, knygų ir naujausių albumų recenzijų. Gero skaitymo!