(Ne)dingęs gerumas

Rašė: Deimantė Tamutytė

Nuotraukos autorius nežinomas, 1922 m., Wikipedia.

„Kalėdos – gerumo metas“, – artėjant šventėms tikrai išgirsite kažką taip sakant. Nuvalkiota frazė, kurią galima praleisti pro ausis, kaip daug kartų girdėtą „Jingle Bells“, arba išties pagalvoti apie gerumą. Kalėdinį ir apskritai.

Gerumo spąstuose

Kalėdos ir gerumas atrodo neatsiejami. Šia sąsaja naudojasi paramos akcijų kūrėjai, kviesdami pildyti vaikų iš prasčiau gyvenančių šeimų Kalėdų norus ar padėti senukams. Turbūt ja naudosis ir kivirčus viešoje erdvėje norintys apmaldyti aktyvistai. Visuomenė yra taip įtikėjusi Kalėdų gerumo dvasia, o gal ir kartu Kalėdomis kaip nuodėmių išpirkimo laikotarpiu, kad bent jau didžiulis aukojimo internetu portalas „Network for Good“ apie 30 proc. visos metinės paramos surenka būtent gruodžio mėnesį. Arčiau Lietuvos – didžiausią aukų skaičių per metus kalėdiniu laikotarpiu taip pat fiksuoja ir „Maisto bankas“. Kalėdų laikas toks pripildytas gerumo, kad porų skyrybų skaičius šiuo laikotarpiu nukrenta beveik iki nulio. Bent jau taip teigia duomenų vizualizavimo fanatikas Davidas McCandlessas, su kolega išanalizavęs 10 tūkst. feisbuko santykių statuso pakeitimų per metus.

Bet vis dėlto… Kalėdos – gerumo metas, bet ar  negalime būti geri visus metus? Aukojimo akcijos vyksta nuolat, kartais net priverstinės, kaip kad sugalvojo „Iki“ prekybos tinklas, kai kurias prekes gerumo tikslais pabranginęs vienu euru. Savo aplinkoje turbūt kiekvienas turime neįtikimu gerumu pasižyminčių žmonių, į kurių elgesį žiūrėdami pagalvojame: oho! Tačiau daugelis turbūt galėtų pripažinti, kad nors ir norėtų būti geri, kartais gerumui nelieka laiko ar noro.

Nemadingas

Gerumas yra apibrėžiamas kaip rūpinimasis kitais, nesiekiant naudos sau. Būti mus gerus mokė tėvai, apie gerumą mokytojai kalbėjo mokykloje. Vis dėlto suaugus apie gerumą, išskyrus paramos akcijų rengėjus, kažin ar dažnai girdime kalbant. Ypač viešumoje. Jei paguglini žodį „gerumas“, pirmiausia randi lietuvių kalbos rašinėlių pavyzdžius, psichologų patarimus ar Biblijos aiškintojų tekstus. Bent jau paieškoje lietuvių kalba nerasi gerumo tema rengtos kietos konferencijos ar gerumo problematiką nagrinėjančių mokslinių straipsnių. Valdžia kuria ir svarsto įvairias strategines visuomenės formavimo programas kaip kad sumani ar gerovės visuomenė, bet ne gerumo. Atrodo, kalbėti apie gerumą neatrodo madinga. Ne taip, kaip apie verslumą ar kūrybiškumą. Stagnaciją gerumo srityje patvirtina ir „Google“ pateikiami su gerumu susiję vaizdai: šabloniškai viena į kitą besitiesiančios rankos, besiskleidžiančios gėlės, saldžios spalvos.

Geras žmogus – įprastai pagrindinė pasakų ar žmones įkvepiančių istorijų figūra, dar kitaip vadinamas herojumi. Jei reikėtų apibūdinti herojų, sakytum, kad tai sektinas pavyzdys, atliekantis mažus ar didelius žygdarbius. Vis dėlto toks žmogus, pasak įvairių socialinių tyrinėtojų, šiuo metu tarsi pasitraukė į šoną, dabartinėse pasakose, t.y. TV serialuose ar filmuose, užleisdamas vietą antiherojui. Antiherojus, kaip ir įprastas herojus, veikia vedamas teigiamų intencijų, tačiau savo tikslų siekia nevienareikšmiškai vertinamais metodais arba kartais iškrypsta iš kelio – pasiduodama alkoholio pagundoms, isterijai ir pan. Antiherojų rasime pamėgtuose serialuose, tokiuose kaip „Sostų karai“, „Kortų namelis“ ar kiek senesniuose – „Daktare Hause“ ar „Sopranuose“.

Blogi ne savo noru

Kodėl tokie teigiami herojai, darantys klaidų, šių laikų žmones domina labiau nei absoliučiai teigiami? Vieni tyrinėtojai to priežasčių ieško dar praeitame šimtmetyje. Aiškinama, kad Antrasis pasaulinis karas ir politiniai įvykiai po jo – Šaltasis ir Vietnamo karai, o ir dabar vykstantys terorizmo aktai privertė žmones išgyventi istorijoje negirdėtus žiaurumus ar net ir patiems įsitraukti į juos. Tokie įvykiai paskatino sudvejoti gėrio triumfavimo galimybe apskritai ir nutrynė aiškias ribas tarp to, kas gerai ir kas blogai (jei turi rinktis, daryti žalą savo artimajam ar nepažįstamam, ką pasirinksi?).

Kiti antiherojaus iškilimo priežasčių ieško mūsų laikų kasdienybėje. Begalinis skubėjimas, stresas, transporto spūstys, finansinis nesaugumas,  susidūrimai su neteisingais valdžios ar darbdavių sprendimais – visa tai kelia iššūkį žmogaus siekiui būti geram. Žvelgdami į savo gyvenimą žmonės neretai padaro išvadą, kad, norint susikurti gerovę,  būti tobulai geram, kaip kad buvo mokyta vaikystėje, ne visada įmanoma, o ir  nenaudinga.

Matydami filmų herojus, kurie taip pat yra apsupti neteisybės, kankinami vidinių prieštaravimų  ir dėl to kartais nuklysta, žiūrovai randa pateisinimą savo kasdienio gyvenimo veiksmams. Tokie filmų herojai tarsi išlaisvina, portale „Psyhology Today“ teigia terapeutas H.Ericas Benderis. Žinoma, turbūt ne mažiau susižavėjimo kelia ir tai, kad antiherojaus veiksmų taip lengvai nenuspėsi, taigi jie labiau įtraukia ir kartu atitraukia nuo problemų.

Mažieji žinovai

Kalbėti apie gerumo nykimą, kai artėja Kalėdos, originalu. Ir vis dėlto nesinori. Juk iš tiesų nykimas nėra tiesa. Gerumas nenyksta, tik yra pamirštamas. Žavią mintį apie žmogaus santykį su gėriu pateikia JAV Jeilio universiteto mokslininkai, tyrinėję dar nė kalbėti nemokančius mažylius. Tyrimai rodo, kad vaikai gebėjimą atskirti gera nuo blogo ne išsiugdo, bet tai yra įgimta. Tėvai, auklėdami vaiką, tik palaiko polinkį į gėrį. Tai buvo patikrinta vaikams rodant vaidinimus su skirtingai besielgiančiais herojais ir po jų leidžiant rinktis vieną iš vaidinimo herojų  – padėjusį draugui nelaimėje arba kaip tik dariusį pikta. Daugelis rinkosi pagelbėjusįjį.

Gerumas kitiems reikalauja pastangų ir laiko, o jų resursai, kai turi įvairių suaugusiojo rūpesčių, labai riboti. Vis dėlto tyrimai rodo, kad nuoširdžiai rūpintis ne tik savo, bet ir kitų problemomis apsimoka. Gerumas ne švaisto energiją, bet ją kuria, nes rūpinantis kitais mūsų organizmas gamina endorfinus, kurie yra natūralūs skausmo malšintojai ir laimės teikėjai. Taip pat mokslininkai mato sąsajų taip gerų darbų bei geresnės širdies ir smegenų veiklos. Be to, pastebėta, kad, kai žmogus mato kažkieno gerus veiksmus,  jis susidaro geresnį įspūdį apie tą žmogų, o šiam prireikus pagalbos – dažniau stoja jo pusėn. Ne mažiau svarbu ir tai, kad būtent gerumas įvardijamas kaip tai, kas yra svarbiausia porų santykiuose.

Atrasti iš naujo

Kai esi įpratęs lengvai ignoruoti daugelį aplink esančių žmonių ar gerus dalykus priimti kaip savaime suprantamus, padėti nepažįstamajam gatvėje ar padėkoti už vakarienę ant stalo atrodo sunku ar bent neįprasta. Vis dėlto psichologai pastebi, kad kuo daugiau gero darai, tuo lengviau tai sekasi daryti. Vaizdžiai sakant, gerumas yra raumuo.

Pasaulyje randasi vis daugiau ne pelno siekiančių organizacijų, kurios siekia paskatinti dalytis gerumu kasdieniame gyvenime. „Life Vest Inside“ – Niujorke įkurtas judėjimas, kurio tikslas – įrodyti gerumo galią ir įkvėpti pamatyti aplink esančius žmones. Pavyzdžiui, jų „YouTube“ įdėtame vaizdo filmuke „Gerumo bumerangas“ rodoma, kaip vieno gatvės praeivio pagalba kitam paskatino daugybės gerų darbų grandinę ir galiausiai sugrįžo pirmajam žmogui. Dalytis gerumu skatina ir organizacija „Random Acts of Kindness“, pavyzdžiui, organizuodama laimingų žmonių fotografijų konkursus ar pateikdama sąrašus gerų darbų, kuriuos, būdamas skirtingose vietose, gali nuveikti. Tenka pripažinti, kad minėti gerumo skatinimo pavyzdžiai nėra kažkas originalaus. Minėto vaizdo filmuko muzika – saldoka, mintis, kad jei būni geras be priežasties, gerumas grįžta pačiu reikalingiausiu metu, nėra nauja, o fotografijų konkursus juk dabar organizuoja visi, kas tik netingi. Vis dėlto, kai žiūri vaizdo filmus ar nuotraukas, nori nenori, kažkas viduje sukirba. Ir turbūt taip atsitinka ne vienam, nes bent minėtas vaizdo filmukas „YouTube“ sulaukė net 18 mln. peržiūrų.

Gerumas tikrai turi galios. Gal jam reikia tik naujo įvaizdžio? Šventės – gera pradžia pradėti jo paieškas.

Apie autorių

Malonumas paskęsti idėjose

Straipsniai : 5

2017 © 370 - Žurnalas smalsiems protams. Visos teisės saugomos.

Scroll to top