„Žiemos ekranai“. Kas naujo?

Rašė Auksė Podolskytė

Praėjusiais metais prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“ kvietė susitikti (tema – „Susitikimai“), 2018-aisiais siūlo į pasaulį pažiūrėti kito akimis, patirti tai, kas svetima. 13-ąjį kartą žiūrovai turės progą susipažinti su naujausiais prancūzų filmais, o retrospektyvų metu prisiminti kultinius režisierius ir aktorius. Ta proga skubame pateikti gaires, ko laukti (arba nepražiopsoti) sausio 25 – vasario 11 d. vyksiančioje frankofonų kino šventėje.

Pagrindinėje programoje „Svečias kasdienybėje“ šiemet šeši filmai, iš kurių bene labiausiai išsiskiria „Barbara“ („Barbara“, 2017), „Ponia Haid“ („Madame Hyde“, 2017) ir „Occidental“ („Occidental“, 2016).

Pirmasis – Mathieu Amalrico biografinis filmas pasakoja apie Europoje nežinomą, tačiau prancūzų mylimą dainininkę Barbarą. Už šį vaidmenį aktorei Jeanne Balibar, kurią taip pat išvysime kitame festivalio filme „Menininko portretas“ („Le dos rouge“, 2015), daugelis negaili pagyrų. Čia galima paminėti, kad „Menininko portreto“ režisierius Antoine’as Barraudas atvyks pristatyti savo filmo. Grįžkime prie „Barbaros“. Svarbu pabrėžti, kad M.Amalrico filmas nėra įprasta biografinė drama. Režisierius sukūrė filmą filme – pagrindinis herojus, kurį vaidina M.Amalrico, yra režisierius. J.Balibar vaidina aktorę, besiruošiančią įkūnyti garsiąją dainininkę. Skamba šiek tiek painiai, bet intriguoja.

Keistuoliu pramintas prancūzų režisierius Serge’as Bozonas sukūrė savo „Daktaro Džekilo ir pono Haido“ versiją, pavadinimu „Ponia Haid“. Kartu su ilgamete scenariste Axelle Ropert jis vaizduoja baikščią fizikos mokytoją (ją vaidina Isabelle Huppert, už šį vaidmenį Lokarno kino festivalyje gavusi geriausios aktorės apdovanojimą), kurios gyvenime po įvykio asmeninėje laboratorijoje (kiek vidurinės mokyklos mokytojų turi tokias laboratorijas?) naktimis pradeda dėtis neįtikėtini dalykai. Ekscentriškas ir vietomis juokingas S.Bozono filmas patiks ne tik pedagogams.

Ar esate girdėję apie menininką ir režisierių Neïlą Beloufa? Būsimas filmų, skulptūrų ir instaliacijų kūrėjas norėjo kurti komiksus, tačiau dėl nepakankamai išlavintos rankos pasuko į grafinį dizainą, kuris jam greitai nusibodo. Būtent tada prancūzo-alžyriečio gyvenime atsirado vaizdo menas. 2007 m., kai kartu su kurso draugais buvo išsiųstas į Malį, N.Beloufa sukūrė pirmąjį trumpą dokumentinį filmą, kuriame vietiniai apie ateitį kalba esamuoju laiku. „Žiemos ekranai“ rodys jo vaidybinį filmą „Occidental“. Tai komiškas trileris, kuriame stilingai susiplaka įvairūs kino žanrai. Ypatinga kinematografija ir garsu pasižyminčioje, 8-ąjį dešimtmetį menančioje juostoje vaidina Lietuvoje rodyto filmo „Ornitologas“ („O Ornitólogo“, 2016) aktorius Paulas Hamy.

Be A.Barraudo, festivalyje šiemet svečiuosis armėniškų šaknų turinti režisierė ir fotografė Valérie Massadian. Jaunoji kūrėja pristatys antrąjį savo filmą „Mila“ („Milla“, 2017), kuriame atskleis jaunos merginos portretą ir jos virsmą moterimi.

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga „Žiemos ekranuose“ atsirado programa „Amžiaus kronikos“, skirta praeities vizualiajai kultūrai perteikti. Į ją įtraukti mažiau žinomo Naujosios bangos atstovo Jacqueso Rozierodarbai. Tai neseniai restauruoti trumpametražiai jo filmai „Paparacai“ („Paparazzi“, 1963), „Bardot ir Godard’as“ („Le Parti des choses: Bardot et Godard“, 1963) ir pilnametražis filmas „Sudie, riešutėli“ („Adieu Philippine“, 1962). Į šią programą taip pat įtraukti du filmai, kurių veiksmas sukasi Paryžiuje; Nicole Védrès filmas „Paryžius, 1900-ieji“ („Paris mil neuf cent“, 1948) ir Luco Moulleto komedija „Alkazaro kėdės“ („Les sièges de l’Alcazar“, 1989) apie vienas kitą pamilusius sinefilus. Kur kitur, jei ne kino teatre, tai galėtų atsitikti?

Poetiškai vaizduoti visuomenės paribius ir jų veikėjus puikiai sekėsi režisieriui Jeanui Pierre’ui Melville’iui. 100-ųjų jo mirties metinių proga bus rodomi ankstyvieji ir garsiausi – „Samurajus“ („Le samouraï“, 1967), „Skundikas“ („Le doulos“, 1962), „Šešėlių armija“ („L’armée des ombres“, 1969) – naujosios bangos krikštatėviu vadinamo kino kūrėjo darbai. Iš ankstyvosios autoriaus kūrybos galima paminėti vaidybinį filmą „Bobas lošėjas“ („Bob le Flambeur“, 1955). Tai pirmasis J.P.Melville’io kriminalinis filmas, kurio veiksmas vystosi Monmartro gatvėse.

Festivalio organizatorių kvietimu atvyksta prancūzų fotografas André Perlsteinas, dirbęs su režisieriumi J.P.Melville’iu. Prancūzų institute vyks jo fotografijų paroda.

Prancūzų naujosios bangos ikona. Female fatale. Anot Orsono Welleso, ji buvo geriausia pasaulyje aktorė. Tai prancūzų kino deivė Jeanne Moreau. Praėjusiais metais mirusios aktorės garbei festivalyje bus rodomi penki filmai, kuriuose ji sukūrė pagrindinius vaidmenis. Tarp jų – tokių žymių režisierių kaip François Truffaut („Žiulis ir Džimas“ („Jules et Jim“, 1962) ir „Nuotaka juodais drabužiais“ („La Mariée était en noir“, 1967)) ir Luiso Buñuelio („Kambarinės dienoraštis“ („Le Journal d’une femme de chambre“, 1964)) filmai.

2017 © 370 - Žurnalas smalsiems protams. Visos teisės saugomos.

Scroll to top