Olandas Arjenas Anthony‘is Lucassenas tarp sunkiosios muzikos gerbėjų – itin vertinama asmenybė. Kompozitorius, multiinstrumentalistas, roko operos žanro gaivintojas, nenuilstantis svajotojas ir fantazuotojas, pelnęs kritikų bei melomanų simpatijas iš vienos pusės, bei paprastas, ilgą kūrybinį kelią nuėjęs, savo darbui pasišventęs žmogus – iš kitos pusės.
Nors jo vizitine kortele tapo garsusis projektas „Ayreon“, šį rudenį nepavargstantis kūrėjas mūsų ausims pateikė kiek sunkesnės muzikos dozę – savo šalutinio projekto „Star One“ antrąjį tokių filmų kaip „Matrica“ ar „Bėgantis skustuvo ašmenimis“ įkvėptą, apokaliptine dvasia alsuojantį albumą „Victims of the Modern Age“, o akims – šis interviu. Apie viską nuo pat pradžių, ir be jokios pasaulio pabaigos.
Pasisveikinkime su mūsų mielais skaitytojais; įsivaizduokite priešais save smalsų lietuvį, sakanti jums: ei, atrodai kaip koks muzikantas, tik neaišku koks.
Na, muzikantas, sakyčiau, esu toks keistas: kompozitorius, prodiuseris ir muzikantas, savo kūryboje besistengiantis sujungti daugybę skirtingų muzikos stilių, grojęs su gausybę garsių ir nežinomų kviestinių atlikėjų iš viso pasaulio.
„Ayreon“, „Stream of Passion“, „Guilt Machine“ ir „Star One“. Trumpai pristatykite visas savo grupes ir projektus.
„Ayreon“ yra tarsi visos mano mėgiamos muzikos (progresyvusis rokas, metalas, folkas, elektronika, psichodelika, klasikinis rokas ir kt.) lopšys. Mano šalutiniai projektai akcentuoja kažkurį iš šių stilių: „Star One“ – duoklė metalo muzikai, „Stream of Passion“ – tai gotika bei moteriškas vokalas, „Guilt Machine“ – atmosferinės muzikos projektas.
Naujausias Arjeno albumas
Kokia naujojo albumo koncepcija, temos? Kuo jis stipresnis, o galbūt ir silpnesnis, lyginant su pirmuoju „Star One“ darbu „Space Metal“?
Naujasis darbas yra sunkesnis, tamsesnis, bet kartu ir paprastesnis už pirmąjį. Lyrika paremta distopinių ir post-apokaliptinių filmų temomis. Bendras skambesys ir ypač gitarų sekcija kur kas geresnė nei ta, kokia buvo anksčiau. Kol kas negaliu kalbėti apie albumo silpnąsias puses – į šį klausimą atsakymą turėsiu tik po metų.
Esate ypatingai gerbiamas už indėlį į roko operos žanro atgimimą. Kada gimė mintis sukurti pirmą roko operą ir kas padarė įtaką tokiam sprendimui?
8-ajame dešimtmetyje, kai dar buvau vaikas, pasirodė „Jesus Christ Superstar“ (1971 m. pastatyta, 1973 m. ekranizuota legendinė Andrew Lloydo Webber’io roko opera, kurioje Jėzaus vaidmenį atliko Ian’as Gillan’as iš „Deep Purple“, – A. R.) bei „The Who“ darbai „Tommy” ir „Quadraphenia”. Vėliau – Jeff’o Wayne’o „The War of the Worlds” (1978 m. pasirodęs, klasikiniu fantastiniu H. G. Wells’o romanu „Pasaulių Karai“ paremtas albumas, A. R.), „Pink Floyd“ albumas „The Wall” bei Rush „2112”.
Arjenas dešiniau
Jūsų pasiekimai tikrai įspūdingi. Ar nepasiilgstate to jausmo, kai dar buvote visai jaunas ir reikėjo visiems įrodyti savo vertę?
Jaučiu, kad su kiekvienu savo išleistu albumu vis dar turiu ką įrodinėti, galbūt net daugiau nei ankščiau, tiesiog darosi sunkiau kaskart išlikti originaliu bei novatorišku. Kita vertus, iššūkių aš nebijau.
Ar klausotės klasikinės muzikos?
Ne, klausausi tik progresyviojo roko – „Emerson, Lake and Palmer“, „Yes“ bei jų klavišininko Ricko Wakemano – kuriam įtaką turėjo klasikinė muzika.
Jei turėtumėte galimybę suformuoti grupę iš bet kokių muzikantų, gyvų ar jau iškeliavusių, ką pasirinktumėte?
Johnas Bonhamas („Led Zeppelin“) grotų būgnais, Philas Lynottas („Thin Lizzy“) – bosine gitara, Rickas Wrightas („Pink Floyd“) būtų mano klavišininku, o Johnas Lennonas – vokalistu. Po velnių – visi jie jau mirę! Na, ką gi, gitarą įduosim Davidui Gilmourui.
Pasikapstykime po Jūsų atmintį dar kartelį: kai pradėjote groti su savo pirmąją grupe „Bodine“, tikslas buvo tiesiog gerai praleisti laiką, o gal jau tada turėjote didelių ambicijų?
Buvo ir vieno, ir kito. Savaime suprantama – norėjau leistis į turus ir būti didele žvaigžde! Tuo pačiu svajojau tapti kompozitoriumi, galiausiai tai tapo svarbiausiu dalyku mano karjeroje.
Su savo pirmąja grupe „Bodine“
Esate žinomas dėl savo polinkio suteikti galimybę išgarsėti nežinomiems atlikėjams. Ar dar tikitės atrasti kitą Astridą van der Veeną (Arjeno projekto „Stream of Passion“ vokalistė, – A. R.)?
Ji buvo pati geriausia, nebesitikiu atrasti kitą tokį talentą. Šiuo metu esu tiesiog užverstas žmonių man siunčiama muzika, nebeturiu laiko jos klausyti. Pasakysiu vieną: jei tai daryčiau – man tiesiog nebeliktu laiko pačiam kurti!
Išplėskime mus skaitančias akis: įvertinkite save kaip muzikantą.
Iš tiesų, esu vidutiniškas muzikantas, tačiau žinau, kaip išgauti tikrai gerą skambesį, tai liečia net mano dainavimą! (Arjenas neturi muzikinio išsilavinimo, neskaito natų ir nerašo muzikos, – A. R.)
Jūsų santykiai su „Avantasia“ lyderiu Tobiasu Sammetu atrodo gana komplikuoti. Kita vertus, nepaisant visko sugebėjote kartu išleisti mini albumą „Elected” (bendras Alice’o Cooperio hito koveris tapo ir šio EP pavadinimu,- aut. ), kuris panašesnis į muzikinį mūšį nei į taikaus bendradarbiavimo rezultatą.
Visas šis reikalas buvo gerokai perdėtas. Tobias yra puikus vaikinas, tiesiog tas niekšelis dar sugebėjo prisivilioti ir Alice’ą Cooperį.
Gal yra dar kažkas, ką norėtumėte iškviesti dvikovon?
Ne, bet priimu visus iššūkius!
Mėgstate paerzinti savo brolį, į savo albumus įtraukdamas užuominas jo adresu.
O taip, dabar jau žino, kad nevertėjo skriausti savo mažojo broliuko (nepatikėsit, bet ir aš kažkada buvau mažas).
Kaip pasikeitė Jūsų tėvų požiūris į tai ką darote, kaip buvo iš pradžių ir kaip vėliau?
Mano tėvai norėjo, kad sekčiau brolio pėdomis ir stočiau į universitetą, tačiau kai apie mane pradėjo rašyti net jų mėgstamas rytinis laikraštis – jie tikrai pradėjo didžiuotis savo ilgaplaukiu sūnumi.
Vaizduotės galia ir kūrybingumas – kiek šie dalykai Jums yra svarbūs?
Tą dieną, kai nustosiu būti kūrybingu – liausiuosi kvėpuoti.
Esate minėjęs, jog galbūt pribrendo laikas solo albumui. Sakoma, kad pirmasis bandymas „Pools of Sorrow, Waves of Joy“ nebuvo itin sėkmingas.
Ir gerai, kad nebuvo, nes norėjau kažko kito… Tuo metu išties buvau pasimetęs. Tos nieko vertos kantri muzika atsiduodančios dainos… Ir ką aš sau tada galvojau? Kita vertus, tai buvo tas pagrindas, iš kurio išaugo tai, ką pasaulio melomanai žino, kaip „Ayreon“.
Žinant, kad esate linkęs pritarti kritikams, esą du pastarieji „Ayreon“ albumai pernelyg panašūs, gal išleisdamas solinį albumą tikitės kartu įkvėpti naujos gyvybės savo mylimiausiam projektui?
Mano naujas solinis darbas skambės visai kitaip nei „Ayreon“. Bent kažką tikiuosi pakeisti, net jei tai reikš, jog gali tekti pamiršti apie grojimą savo numylėtais klavišiniais… Tai būtų skaudu…
Ką žinote apie Lietuvą?
Ne kažin ką, deja… Bet pažįstu vieną ten gyvenantį ir labai sunkius klausimus uždavinėjantį žurnalistą.
Ar yra galimybė Jus išvysti koncertuojant bent jau netoliese?
Ne, turui nesu nusiteikęs. Tai neapsimokėtų nei laiko, nei finansiniu požiūriu. Visi kartu dirbę 10 atlikėjų turi savo grupes skirtingose šalyse, bet gal kaip turistas ir susigundyčiau atvykti.
Ačiū Jūsų laiką, sėkmės ir didelio įkvėpimo.
Prašom! Aš tik erzinau – uždavinėjate puikius klausimus.