Prieš penkioliką metų mirė islandų rašytojas, vienintelis jų Nobelio premijos laureatas (gavo ją 1955-aisiais) Haldoras Laxnessas. Prieš 14 metų mirė viena garsiausių airių rašytojų Iris Murdoch.
Prieš 87 metus gimė viena svarbiausių bytnikų judėjimo figūrų, vienas svarbiausių JAV literatūros prototipų (jis tapo ir Dinu Moriarčiu Jacko Kerouaco „Kelyje“), Ken Kesey psichodelinio autobuso vairuotojas, smulkus vagišius, narkotikų ir alkoholio mėgėjas, poligamas, ne vieno XX amžiaus patrakusio rašytojo „mūza“ Nealas Cassady.
Mirė jis 1968-aisiais Meksikoje. Buvo rastas be sąmonės šalia geležinkelio bėgių, kuriais grįžo iš eilinio vakarėlio. Po kelių valandų ligoninėje mirė. Priežastis iki šiol neaiški.
Prieš 102 metus gimė JAV poetė, 1956-ųjų Pulitzerio premijos laureatė, 1970-ųjų Nacionalinio knygos apdovanojimo laureatė Elizabeth Bishop. Jos tėvas mirė, kai jai buvo vos aštuoneri mėnesiai, o motina buvo uždaryta į psichiatrijos ligoninę, kai Elizabeth buvo vos penkeri. Ji augo tai pas vienus, tai pas kitus senelius, vaikystėje susirgo astma, kuri ją kamavo visą gyvenimą. Elizabeth prasirgo visą vaikystę ir mokyklą lankė retai. Savo kūrybą skelbti pradėjo mokydamasi universitete.
Sulaukusi pilnametystės poetė paveldėjo tėvo (turėjusio sėkmingą statybų verslą) palikimą, kurio jai užteko visam gyvenimui. Kurį laiką poetė gyveno Prancūzijoje, o 1951-aisiais išvyko į Braziliją, ketindama ten praleisti dvi savaites, bet pasiliko penkiolikai metų. Gyveno ten su savo mylimąja, architekte Lota de Macedo Soares. Ji domėjosi Pietų Amerikos poezija, vertė ją į anglų kalbą.
Bishop taip pat buvo žinoma kaip dailininkė.
1967-aisiais Soares nusižudė ir Elizabeth ėmė vis daugiau laiko leisti JAV, kol galop sugrįžo ten suvisam.
Poetė mirė 1979-aisiais.
Prieš 185 metus Prancūzijos mieste Nante, advokato šeimoje gimė mūsų vaikystės draugas, vienas mokslinės fantastikos žanro pradininkų (išpranašavo elektrinius povandeninius laivus, stiklo
dangoraižius, masines komunikacijos priemones ir daugybę kitų dalykų)e‘as.
Savo literatūrinę karjerą Verne‘as pradėjo rašydamas libretus operoms, kol tėvas, sužinojęs, kad Jules susidėjo su nuodėminguoju teatru, neberėmė jo finansiškai. Verne‘ui teko tapti biržos makleriu ir jam visai neblogai sekėsi, nors šio darbo jis ir nekentė.
Pirmasis Jules‘o verne nuotykinis kūrinys, „Penkios savaitės oro balionu“, buvo išleistas 1863-aisiais. Ši knyga buvo išleista pažinties su leidėju Pierre‘u-Jules Hetzeliu. Ši pažintis ir bendradarbiavimas tęsėsi iki pat leidėjo mirties. Klausydamasis Hetzelio patarimų, Verne‘as stengėsi savo kūriniams suteikti laimingas pabaigas, sukurti daugiau komiškų personažų ir situacijų, sumažinti politikos. Tiesa, mirus leidėjui Verne‘o kūriniai tučtuojau tapo niūresni ir pesimistiškesni, jis ėmė daugiau rašyti apie technologijų įtaką aplinkai.
Nemažai patarimų kaip rašyti Verne‘ui suteikė ir jo bičiuliai Victoras Hugo ir Alexanderis Dumas.
Tais pačiais 1863-aisiais Verne‘as parašė kūrinį „Paryžius dvidešimtame amžiuje“, kuriame pavaizdavo stiklinius dangoraižius, greitaeigius traukinius, kalkuliatorius ir pasaulinę komunikacijos sistemą. Tačiau romanas jo leidėjui pasirodė pernelyg pesimistiškas ir kūrinys buvo atrastas tik 1989-aisiais Verne‘o proproanūkio.
Jules Verne‘as keturiasdešimt metų kasmet išleisdavo po vieną knygą, geriausieji jo romanai išversti į 148 kalbas.
Nors rašė apie keliones, Verne‘as keliavo labai mažai. Jo vienintelis skrydis oro balionu truko 24 minutes. Tiesa, dar vaikystėje jis bandė išplaukti į jūrą laivu, bet buvo sučiuptas tėvo.
1886-aisiais rašytoją pašovė jo psichiškai nesveikas sūnėnas Gastonas. Verne‘as buvo sužeistas į koją ir šlubavo iki pat savo mirties. Į gyvenimo pabaigą rašytojas susirgo diabetu. Mirė jis 1905-aisiais.