Kai pirmą kartą išgirdau „Dee&Kamy“ interneto platybėse, draugai ilgai mane turėjo įtikinėti, kad ši dviejų vaikinų (Valdo Kazakevičiaus-Dee ir Tautmilo Čeidos-Kamy) grupė – Made in LT. Įtikino. Aš jiems kėliau lentelę „Dešimt balų“ ir laukiau pirmojo oficialaus jų įvertinimo. Tai pagaliau įvyko.
– Ką patiems reiškia T.Ė.T.Ė. apdovanojimas?
Dee: – Mums tai reiškia labai daug, nes tai pirmasis mūsų įvertinimas. Tai suteikia labai daug papildomos motyvacijos ir įkvėpimo. Nesvarbu, kad tai buvo labai alternatyvus apdovanojimas, tačiau jis yra pirmas. Manau, jis turės išliekamąją vertę mūsų karjeroje. Dabar su tuo pjūklu pjaustysime kitiems atlikėjams galvas…
– Kuriems?
Dee: – Tiems, kurie jo negavo. (Kvatojasi). Juokauju, žinoma.
– Grįžkime į pačią pradžią. Esate iš skirtingų miestų – vienas iš Šilutės, kitas – iš Daugų. Kaip vienas kitą radote?
Dee: – Mus suvedė muzika. Viskas prasidėjo labai paprastai – nusiunčiau Kamy muzikinį motyvą. Jam patiko, sugalvojom kurti grupę, jau po savaitės sėdėjome kartu studijoje ir įrašinėjome albumą.
Kamy: – Kai vienas kitą pamatėme pirmą kartą, reakcija buvo gera. Visi puikiai suprantame, kad kur jau kur, bet Kauno stoty mažiausiai tikiesi sutikti apsmukėlį. Laukiau stotyje ir vos pamatęs supratau, kad tai – savas bičas.
– Iš karto griebėte jautį už ragų: „American style“… Kodėl buvo pasirinktas būtent šis kelias?
Dee: – Tiesiog kuriame muziką, su kuria užaugome. Iki šiol klausomės tik jos, nuolat ieškome ten įkvėpimo. Su ja pradėjome ir vis dar keliaujame su ja. Žinoma, nuolat bandome pridėti naujų spalvų – dabar yra 2012 m., tada buvo 1993-ieji. Viskas atrodė kitaip, be to, ir įranga buvo kitokia.
Kamy: – Kadangi Lietuvoje viskas vėluoja dešimčia metų, tai visiškai nuo nieko neatsiliekame.
Dee: – O dėl mūsų aprangos stiliaus ir muzikos skambėjimo… Didžiausią įtaką mums padarė atlikėjai, kuriuos dievinome, – „Naughty by nature“, „Rakim“, „Gang Starr“ – šios grupės propagavo džiazovą, gal net kiek ir pankovą stilių kartu su hiphopu. Tai mums artima. Sugalvojome, kad Lietuvoje reikia panašaus produkto, perleisto per savo minčių prizmę.
– Kai pirmą kartą jus pamačiau, supratau, kad tikrai dairotės ne tik po Lietuvos rinką.
Kamy: – Kai tik viską pradėjome, neleidome sau mąstyti apie karjerą – kam ir kur, tačiau pirmiausia dairėmės į Lietuvą…
Dee: – Tiesiog manome, kad neužkariavę savo kiemo, negalime brautis į kitą.
Kamy: – Norisi visus darbus padaryti čia, tačiau jau po truputį pradėjome žvalgytis ir į užsienį, nes ten yra kiek kitokios perspektyvos.
Dee: – Mūsų dainos parašytos anglų kalba. Tai atveria visus kelius: daug paprasčiau komunikuoti, bendrauti, rodyti savo muzikos pavyzdžius.
– Ar jau turite savo karjeroje tašką, kurį norėtumėte pažymėti kalendoriuje?
Dee: – Asmeniškai aš tokiu tašku laikyčiau bendrą kūrinį su legendinės grupės „Tha Alkaholiks“ nariu J-Ro. Ši chebrytė taip pat 1993-ųjų. Mums teko su juo bendrauti, dirbti studijoje ne vieną valandą. Buvo nuostabu klausyti istorijų, kurias esame tik skaitę. Su tokiu profesionalu dirbti vienas malonumas. Manau, kol kas tai yra vienas didžiausių mūsų karjeros taškų. Pajautėme didelį įkvėpimą.
Kamy: – Šis gabalas bus naujausiame „Ultimatumo“ rinkinyje.
– Scenoje esate dviese. Dee – visada prie pulto, šiek tiek šešėlyje, Kamy – labiau matomas. Niekada nekyla kokių nors piktumų dėl to, kuris labiau matomas?
Dee: – Vaidmenimis niekada nesiskirstome, tiesiog aš esu atsakingas už muziką, o Kamy atsakingas už repavimą. Aš nelendu į jo daržą, o jis nelenda į mano – kiekvienas tobuliname savo įgūdžius, o scenoje viską surišame.
– Pripažinkite, juk būna nesutarimų dirbant?
Dee: – Be abejo, būna. Tai natūralu, manau, jeigu problemos nebūtų sprendžiamos, jos tik augtų. Visada stengiamės spręsti konfliktus, siekdami kompromiso.
– Repas – žinią nešanti muzika. Kokią žinią nešate jūs?
Kamy: – Mūsų muzika neša tikrą hiphopą…
Dee: – O tai reiškia, kad neša unikalumą paprastume. Norime parodyti muzikos grožį. Stengiamės atskleisti hiphopo unikalumą. Galbūt šiais laikais muzika šiek tiek krypsta ne į reikiamą pusę, dingo toks dalykas kaip scratchas, nors tai yra gyvybiškai svarbus hiphopo elementas.
Kamy: – Nesuklysiu pasakydamas, kad tai Lietuvoje galima išgirsti tik per „G&G Sindikato“ koncertus, kai groja Mamania.
Dee: – Netgi Rusijos hiphopo megažvaigždė Basta per koncertus apsistato aparatūra, tačiau į patefonus net nenori pažiūrėti.
– Manau, Dj Winamp galėčiau būti ir aš.
Dee: – Būtent.
Kamy: – Mes puoselėjame dalykus, kurie buvo svarbūs tik atsiradus repui. Tokia ir yra mūsų žinutė – kviečiame žmones, kurie jaučia hiphopą, atsimerkti ir pažiūrėti, kokia yra dabartinė muzikos realybė.
Dee: – Iš tiesų domimės hiphopo muzika: skaitome, žiūrime filmus, analizuojame interviu. Stengiamės kuo daugiau sužinoti ir eiti koja kojon su garsiausiais atlikėjais.
– Kamy, papasakok, iš kur turi tiek energijos nuolat ardytis ant scenos? Šiaip neatrodai pats energingiausias bičas.
Kamy: – Makdonaldas. (Juokiasi). Manau, energija atsiranda iš vidaus tą pačią akimirką, kai tik užlipame ant scenos. Nevaldau tos energijos, nesistengiu jos semtis, tačiau išgirdus pirmą natą, viskas užverda. Stengiuosi ant scenos nemažai judėti, nenoriu joje užmigti. To reikia, nes žmogus, esantis koncerte, privalo stebėti mus ir norėti išgirsti kiekvieną mūsų žodį. Kol kas tai pasiekiame ganėtinai lengvai, tačiau po koncerto jaučiuosi pavargęs. Dar prisipažinsiu, kad ruošiuosi eiti individualiai sportuoti… Kaip sakant, reikia palaikyti fizinę formą, nes tai taip pat yra labai svarbu.
– Su jumis jau kalbu apie sceną, bet peržvelkime Lietuvos hiphopo rinką. Daugelis atlikėjų neišlenda iš savo rūsių. Visi tik ir kartoja „nėra rinkos“.
Kamy: – Nesutinku. Manau, viskas yra paprasčiau. Rinka yra, tačiau nėra kokybės. Jeigu hiphopu rūsiuose užsiimantys žmonės turėtų bent šiek tiek supratimo, kas yra repas bei ko jam trūksta, ir stengtųsi pasiekti kokybės, viskas būtų kitaip.
Dee: – Dabar susidaro įspūdis, kad veikia primityvumo modelis: užsimaniau padaryti repo gabalą, sukaliau bytą per penkiolika minučių, parašiau raimą apie tai, kad išsiskyriau su savo moterimi, paverkiau į mikrofoną ir išėjo gabalas. Tokioje muzikoje nėra nuoširdumo. Mes stengiamės viską daryti nuoširdžiai – jokio melo.
Kamy: – Daugelis tiesiog greitai pamilsta repą, bet taip pat greitai jį ir pamiršta.
– Nes yra paprastas pasakymas, pasikartosiu: „nėra rinkos“.
Dee: – Rinką turi sukurti pats. Lietuva – tai dirvonas, kurį reikia išarti. Kiti už tave juk nieko nepadarys.
– Kalbėdami apie tikrojo lietuviško repo pradžią, neišvengsime kalbos apie „G&G Sindikato“ indėlį.
Dee: – Jų indėlis tikrai labai didelis. Klausiau jų muzikos nuo pirmo albumo. Galbūt nebus per drąsu pasakyti, kad būtent „G&G Sindikatas“ atvėrė akis ir įrodė, kad šį tą su repo muzika galima daryti ir Lietuvoje. Pamenu, kad pirmo jų albumo tiražas buvo labai mažas, Dauguose jį gavau tik per stebuklą. Kiekvieną dieną klausydavausi ir pradėjau domėtis, kaip padaryti ką nors panašaus. Tai jau buvo panašu į užsienio muziką…
Kamy: – Trumpiau sakant, mes iš jų taip pat mokėmės. (Šypsosi.)
– Žmonės džiazuoja, popsuoja, repuoja. Jūsų manymu, kaip pasirenkamas kelias, su kuria muzika keliauti? Penktoje klasėje aš irgi repuodavau į kasetinį magą, bet…
Kamy: – Manau, tau reikėjo ir toliau repuoti į tą magą, kol kas nors būtų atsitikę…
– Atsitiko – su kolega gavome į kaulus nuo bendraklasių, nes repavome apie juos.
Kamy: – Visada taip ir būna. (Juokiasi.)
Dee: – Mes ir patys taip pat repuodavome. Aš netgi klipą turiu. Kažkada su draugu buvome įkūrę grupę „SD blokas“. Repuodavau ir aš. O jeigu atvirai, manau, kad kelias nesubyra į šipulius, jei tave kas nors skatina ir vertina. Tai suteikia energijos kūrybai. Tiesiog negalima sustoti.
– Niekada nesate sulaukę replikų, kad tai, ką darote, yra tiesiog nerimta?
Kamy: – Žinoma, buvo. Tėvai visada primindavo mokslus, o aplinkiniai dažnai viską vertindavo subjektyviai. Iš žmogaus, kuris bent šiek tiek yra susijęs su muzika, niekada nesu girdėjęs, kad užsiimu nesąmonėm.
– O kiek kainuoja reperio įvaizdis?
Kamy: – Drabužius siunčiamės iš Amerikos. Lietuvoje drabužių pasirinkimas – ganėtinai europietiškas. Kreipiame dėmesį į tai, kaip atrodome. Nepabijosiu pasakyti, kad esame hiphopo fyfos. Man įvaizdis yra labai svarbu, o Amerikoje dar galima rasti dešimtojo dešimtmečio stiliaus drabužių.
– O tu pastebėjai, kad žodį „Amerika“ tari su tikru amerikonišku akcentu?
Kamy: – (Juokiasi.) Iš tiesų buvo laikai, kai nemėgau anglų kalbos, nes ir lietuvių kalbą buvo sunku išmokti. Antroje klasėje ją pamilau, nes turėjau labai gerą mokytoją, kuris sugebėjo man parodyti šios kalbos patrauklumą. Man pradėjo ji patikti ir kaip tik tada atradau repą. Kiek pamenu, tai buvo trečioje klasėje. Norėjau suprasti, apie ką kalba atlikėjai. Viskas susidėjo į viena, pradėjau papildomai lankyti anglų kalbos kursus…
Dee: – Ir pradėjo dar daugiau klausyti repo. (Juokiasi.)
Kamy: – O tasai amerikoniškas tarimas, matyt, to paties repo įtaka.
– Amerikoje reperiai siejami su gangsteriais, banditais, kietais bičais, o Lietuvoje…
Dee: – Pas mus jie siejami su narkomanais.
Kamy: – Taip, čia, Lietuvoje, reperis yra narkomanas. Amerikoje viskas kitaip, nes ten populiacija kur kas didesnė, mentalitetas kitoks ir tikimybė, kad eidamas per getą gali būti nušautas, tikrai nėra labai maža. Lietuvoje gangsterio įvaizdžio sukurti neįmanoma, nors atsiranda vienas kitas, kuris repuoja apie ginklus, bet visa tai labai dirbtina.
Dee: – Pas mus gangsteriai yra morozai. Na, jie bent jau arčiausiai gangsterių kultūros.
– Daugelis sako, kad iš repo muzikos išaugama…
Dee: – Aš irgi esu girdėjęs šį posakį, bet repas yra muzika…
Kamy: – O jeigu be jos negali nė dienos.
Dee: – Tiesiog dirbi ir stengiesi pasiekti kuo geresnių rezultatų. Jėgų ir motyvacijos jų siekti tikrai turime.
„Dee&Kamy“ mėgstamiausių lietuviškų grupių ir atlikėjų penketukas
1. „G&G Sindikatas“
2. „Shmekla&Vaiper“
3. Ade
4. „Shiaure“
5. Messiah
Rašė: Mantas Stankevičius
Nuotraukos: Simono Švitros