Rašė Giedrė Ivanova
Sutuoktinių pora Virginija Kemežytė-Šiaučiūnė (V.K.-Š.) ir Aidas Šiaučiūnas (A. Š.) kiek daugiau nei prieš metus sumanė rengti vakarėlius suaugusiesiems. Ieškodami naujų, įdomių ir kitokių pasilinksminimo būdų, jie sumanė sukurti nekasdienišką kinky teatro erdvę, kurioje laukiamas kiekvienas. Taip atsirado ir visa renginių koncepcija, kviečianti tyrinėti ir atrasti, o svarbiausia, kaip sako pašnekovai, būti laisviems. Apie vis dar gana kontroversiškai vertinamus vakarėlius pasakoja jų organizatoriai.
– Pradėkime nuo pradžių. Vakarėlių suaugusiesiems organizavimas – kam, kaip ir kada kilo ši mintis? Ar abu iškart ja patikėjote?
V. K.-Š.: Abu kartu pradėjome apie tai kalbėti. Pastebėjome, kad aplinkoje trūksta seksualinės, ir ne tik, laisvės, taip pat ir daugiau edukacijos. Įprastuose vakarėliuose mums dažnai pasidarydavo nuobodu, todėl kinky vakarėlius pirmiausia kūrėme sau. Pradžia, kuri įvyko prieš metus, buvo tikrai sudėtinga: ateidavo daugiausia apie 30 žmonių su bilietais, kitus tekdavo kviesti iš savo draugų, pažįstamų rato, kad užpildytume erdvę ir sukurtume tinkamą aplinką. Man daugiausia nerimo kėlė tai, kad susirinks mažai žmonių ir bus fiasko. Į kiekvieną vakarėlį įdėdavome (ir vis dar įdedame) labai daug širdies ir darbo. Pačia idėja visada labai stipriai tikėjau, tik žinojau, kad tam reikės daug laiko, – kad žmonės išdrįstų ateiti ir suprastų, kad tai nėra orgijos ar tiesiog sekso vakarėliai.
A. Š.: Mes esame atsvara beskonybei, nesaugumui, alkoholiui – kaip alternatyva egzistuojamiems svingerių vakarėliams. Norėjome švęsti gyvenimą ir leisti įkvėpti laisvės sau ir kitiems.
– Kaip reagavo (tebereaguoja) aplinkiniai?
V. K.-Š.: Reakcijų buvo visokių: nuo nejaukios tylos iki žodžio „iškrypėliai“. Daug kas klausinėjo, ką reiškia tas „kinky“. Dabar jau vis dažniau išgirstame padėkos žodžių, kad rengiame tokius vakarėlius, ir raginimų nesustoti. Žmonės jaučiasi saugūs mūsų vakarėliuose, todėl daugėja supratimo.
– Kodėl Antifa.faith? Kas slepiasi po šiuo pavadinimu
A. Š.: Pavadinimo prasmė yra gili, su daugybe paslėptų prasmių ir sluoksnių – kiekvienas gali atrasti savo Antifa.faith. Mūsų interneto puslapyje parašyta taip: „Antifa.faith is not associated with the respectful Antifa Organisation. We have a faith in selected ideas of Antifa and our faith is about inner freedom. Live and Let Live.“ Mes atsisakome būti siejami su politinėmis doktrinomis.
– Jūsų renginiai ir viskas, kas juose vyksta, meta iššūkį ne tik įprastiems klubams ar barams – čia laužomi įvairiausi stereotipai, žmonės skatinami ir mokomi pažinti kitą, patirti ir suteikti malonumą, gerbti save ir vienas kitą, mėgautis gyvenimu ir visais jo aspektais, kvestionuoti ir išmėginti normalumo (kaip jis suvokiamas dažniausiai) ribas. Kas jums patiems atrodo svarbiausia?
A. Š.: Turime tokį nerašytą šūkį: „Leisk gyventi sau ir kitiems.“ Tai čia ta gyvenimo laisvė yra svarbiausia ir drąsa gyventi taip, kaip nori, bet gerbiant save ir aplinkinius. Jeigu vyras nori nusilakuoti nagus – pirmyn! Linkėtume, kad tokia filosofija vyrautų ne tik mūsų vakarėlių metu, bet ir už jų ribų.
– Jūsų renginių programa trunka visą naktį: paskaitos, stand-upai, žaidimai, koncertai, performansai… Kodėl pasirinkote būtent tokią vakarėlių koncepciją?
V. K.-Š.: Einant į tokią sritį, labai svarbus yra švietimas ir edukacija, todėl norime, kad pas mus atėję žmonės sužinotų ir patirtų kažką naujo: daugiau tyrinėtų savo seksualinę gyvenimo pusę, kad poroje būtų daugiau kalbama ir išsikalbama. Kitas svarbus aspektas – kad būtų, ką veikti, ir nebūtų nuobodu. Įprastose pasilinksminimo vietose žmonės vartoja alkoholį, nes yra atsiradęs įprotis – vakarėlio metu tiesiog nėra ką kita veikti. Kadangi mes nevartojame alkoholio, rengiame tokią programą, kad būtų linksma ir įdomu.
– Bene kiekvienas jūsų organizuojamas vakarėlis turi savo temą, vis skirtingą kinky teatro įvaizdį ir absoliučiai privalomą aprangos kodą: Vanilla, Boo (Helovyno vakarėlis), Vestuvės, Virgin ir kt. Kodėl? Ar, jūsų nuomone, žmonių elgesį lemia tam tikri drabužiai (ar jų nebuvimas)?
V. K.-Š.: Aprangos kodas yra labai svarbus kuriant vakarėlio atmosferą. Specifiniai drabužiai leidžia labiau įsijausti į tam tikrą vakarėlio temą, suteikia galimybę pabūti kitokiu nei kasdienybėje žmogumi.
A. Š.: Taip, mūsų vakarėlių tema atitinka pavadinimą ir aprangos kodą. Kaip sakome, turite apsirengti taip, kad jaustumėtės gerai, o gerai įmanoma jaustis, kai visi kiti irgi panašūs. Apranga sieja ir jungia.
– Gal net galima sakyti, kad kai kurie žmonės, atvykdami į jūsų renginį, ne persirengia, o priešingai – tampa savimi?
A. Š.: Tikrai taip. Daugelis mūsų klientų dirba rimtus darbus, tad pas mus ypač griežtai draudžiama fotografuoti – telefonai yra supakuojami. Kuriame saugią aplinką, kad žmonės galėtų atsipalaiduoti.
– Jūsų vakarėliai – tarsi erdvė ir laikas kažkur tarp didžiulės laisvės ir labai griežtų taisyklių. Ką, organizuodami šiuos vakarėlius, atradote, išmokote, sužinojote apie save? Ar buvo peržengtos jūsų pačių ribos? Gal vis dar kovojate su kokiais nors asmeniniais suvaržymais?
V. K.-Š.: Sužinojau, kad galiu kalbėti su nepažįstamais žmonėmis apie labai intymius dalykus ir kad tai manęs netrikdo. Priešingai – suteikia dar daugiau laisvės ir stiprybės. Svarbiausia, kad žmonėms to reikia ir turbūt dažnai su nepažįstamu žmogumi žymiai lengviau išsikalbėti.
A. Š.: Man patinka kūrybinė laisvė, kad galiu realizuoti savo crazy idėjas.
– Koks keisčiausias ar pats įdomiausias dalykas, kurį po renginio jums pasakė jo dalyviai?
A. Š.: Į vakarėlį atėjusi pora, daug metų buvusi kartu, planavo skirtis, bet po vakarėlio dėkojo mums ir… persigalvojo. Mūsų vakarėliuose atsiranda galimybė tapti laisvam būnant poroje, matyt, jiems to labai reikėjo – būtent laisvės. Mes siekiame laisvės.
– Kokiuose renginiuose mėgstate lankytis?
V. K.-Š.: Labiausiai mėgstame kokybiškus renginius, kuriuose apgalvojamos detalės. Turiu daug organizacinės patirties, tad esu pastabi smulkmenoms, kurios ir kuria renginių atmosferą. Dažnai einame tiesiog pašokti į „1986_gallery_“.
