THE KIDS ARE ALL RIGHT (rež. Lisa Cholodenko)
Dar vienas tipiškas Sundance favoritas – darbelis iš “The L Word” kūrėjų. Trumpai: dviejų lesbiečių ir jų vaikų šeima gyvena Los Andželo priemiestyje. Šilta ir gražu, problemų tik tiek, kad prie vakarienės stalo būtų ką aptarti. Idilė graži tol, kol dukra sulaukia pilnametystės ir nusprendžia susisiekti su spermos donoru/biologiniu tėvu. Tėtis, pasirodo, yra visai hip, turi organiško maisto ūkį ir restoraną – ten, atrodo, irgi viskas organiška. Be to, važinėja motociklu. Visiems jis pradeda patikti – anksčiau ar vėliau; vaikai dirba su juo darže ir žaidžia krepšinį, motinos lesbietės irgi hangina, tačiau laikui bėgant naujas šeimos narys pradrasko žaizdas – kas pasirodo turi problemų su gėrimu, kas – patologinis control freak, o kažkas ilgamečius santykius pamina dėl a bit of cock. Šiuolaikinės šeimos šiuolaikinės upper middle-class bėdos saulėtoj Kalifornijoj.
Filmo pradžioje mus pasitinka „Vampire Weekend“ vaikinai, vėliau – daug „Fever Ray“, Tame Impala, „Little Dragon“, CSS ir MGMT. Garso takelis gerai atspindi “čia ir dabar” nuotaiką – Kaliforniją mes ir taip pažįstame iš Holivudo, o lokacijos atrodo kaip ištrauktos iš “Californication”. Herojams nelabai reikia rūpintis dėl kasdienių banalių šeimos problemų: darbas čia daugiau ne reikiamybė, o laiko užpildymas ir gyvenimo būdas. Išsilavinimas – daugiau detalė, reikalinga prisitaikyti gimtojoje aplinkoje, o ne per kryžiaus kelius siekiamas proveržis. Taigi „buitiakas“ pasitraukia ir palieka žaidimų aikštelę emocinei šeimos melodramai.
“The Kids Are All Right” turi labai daug iš išorės mainstreaminės, bet įdomios pramogos: kai lesbiečių poros sūnus netyčia randa jų “gay manporn”, jam paaiškinama, kad seksualumas – sudėtingas dalykas, ir nereikia dėlioti visko į lentynėles. Tokia žmogaus laisvės išraiška tikriausiai Lietuvoje sudirgintų ne tik gerai žinomus Seimo radikalus, bet ir tariamai “LGBT” bendruomenę, kurios didžiulė dalis nesugeba suprasti net queer koncepto.
Dar filme turime šaunųjį tėtį, kuris iš dalies yra easy-going, environmentally-friendly ūkininkas bei verslininkas, o iš kitos pusės – kaip kažkur dingęs testosteronu besisvaidantis Pripsas, kurio net veido išraiškos atrodo kaip seksualinis priekabiavimas.
Kai kam “The Kids Are All Right” gal atrodys kaip visiškai nutolusi nuo realybės nesąmonė, bet filmas ir neskirtas krizės iškankintiems šeimos breadwinneriams arba nestabilioms namų šeimininkėms. Taip, filmas (liberalios) šeimos vertybes iškelia į pirmą planą, bet aš juokiausi ir man patiko.
Rašė: Marija A. Šilkūnaitė