Rašė: Jorė Janavičiūtė
Filmai, kuriuos turėtum pamatyti (1 dalis)
Neįpareigojančios vaikystės dienos, kai būdavo įmanoma nieko neveikti, tik gyventi savo pasaulyje ir svajoti. Arba skrydį primenančios paauglystės vasaros dienos… Štai keletas filmų, kurie leidžia sugrįžti į tą būseną. O jei tarp vasaros euforijų apimtų tuštuma – keletas juostų, pripildančių grožio. Neabejojame, kad visi rekomenduoti filmai išgelbės lietingą tavo atostogų dieną.
JAV, 1994 m., rež. Halas Hartley
„Mėgėjas“ – proga susipažinti su amerikiečių nepriklausomo kino režisieriaus H.Hartley veikėjais. Tomą (Martinas Donovanas) ištiko amnezija, tad vyras bando suprasti, kas jis yra ir kas atsitiko. Jam padeda jaunos Isabelle Huppert vaidinama vienuolė Izabelė, rašanti istorijas pornografijos žurnalams. Pornofilmų žvaigždė bei jaunoji Tomo žmona Sofija slapstosi, nes mano, kad nužudė savo vyrą, kuris, pasirodo, yra pornografijos filmų kūrėjas. Izabelė padeda Tomui atrasti jį besivejančią praeitį. Tokią absurdo tragikomediją H.Hartley piešia jam būdingais kūrybos elementais, tokiais kaip neemocingos vaidybos stilius ar žaidimas su įvairiais kino žanrais. Ir jokios pornografijos čia nematome. Susipažinus su H.Hartley toliau galima tęsti su „Neįtikėtina tiesa“ („The Unbelievable Truth“) ir „Išgyvenant aistrą“ („Surviving Desire“).
Patiks Jimo Jarmuscho ir Aki Kaurismäki gerbėjams. O visus hipsterius pavergs žymioji floppy diskų scena.
„Pirminių skaičių vienatvė“ („The Solitude of Prime Numbers“ )
Italija, Vokietija, Prancūzija, 2010 m., rež. Saverio Costanzo
Jautri, romantiška ir stilinga italų režisieriaus S.Costanzo drama pagal italų rašytojo Paolo Giordano romaną. Alisa vaikystėje slidinėdama vos nepraranda kojos. Matija besigėdydamas savo neįgalios sesers palieka ją ant suoliuko ir nueina į draugo gimtadienį. Mergaitė dingsta ir niekada nebeatsiranda. Šie įvykiai palieka didelius randus jų gyvenimuose. Mokykloje Alisa ir Matija laikomi keistuoliais. Juodu susipažįsta būdami paaugliai ir tampa itin artimi. Tačiau suaugęs Matija išvyksta dirbti į Vokietiją. Kai jie pasimato po aštuonerių metų, Alisa dirba fotografe, o Matija – matematiku.
Šie veikėjai susitinka, išsiskiria ir vėl susitinka skirtingais savo gyvenimo etapais. Jie abu kankinami vienatvės ir asmeninių išgyvenimų, tačiau artimi ir ieškantys tikrosios meilės, juos skiria tik vienas vienintelis skaičius.
Filmas labiausiai patiks Weso Andersono darbų, „Pono Nieko“ ar „Café de Flore“ gerbėjams.
JAV, 1988 m., rež. Michaelis Lehmannas
Spalvinga oldskūlinė juodojo humoro komedija, kurios centre – Winonos Ryder įkūnyta 17-metė Veronika, priklausanti keturių populiariausių Ohajo Vesterburgo mokyklos merginų grupuotei. Kitų trijų šios grupuotės merginų vardai Heteros. Šios sadistiškos gražuolės leidžia sau elgtis kaip tinkamos ir pajuokia visus joms neįtinkančius. Veronikai to jau gana ir ji su ilgesiu žiūri į savo senųjų draugų moksliukų stalą valgykloje. Tačiau čia pat išvysta paslaptingą maištingos povyzos naujoką J.D. Netrukus jie užmezga romaną. Veronika pasiskundžia, kad nekenčia lyderės Heteros Nr. 1 ir trokšta šios mirties. J.D. pasiūlo ją nužudyti, jie tai ir padaro. Veronika suklastoja jos savižudybės laišką. Taip J.D. įtraukia Veroniką į savo socialinius žaidimus, o mokykloje prasideda pavojinga savižudybių epidemija…
Filmo kūrėjai pateikia stilizuotą, hiperbolizuotą, netgi cinišką, tačiau tikslią Amerikos mokyklų visuomenės satyrą ir taip dekonstruoja paauglišką žiaurumą bei kvailybę.
Sužavės tuos, kuriems patiko „Išmuštieji iš vėžių“, „Boni ir Klaidas“ bei „Laukinės atostogos“.
Vokietija, 2012 m., rež. Janas Ole Gersteris
Nuoširdus ir gyvenimu dvelkiantis jauno vokiečių režisieriaus J.O.Gersterio filmas apie 30-metį Niko, kuris vis dar nesugeba rasti savęs. Jis jau kurį laiką metęs teisės studijas universitete. Vyras nieko ypatingo neveikia, paprasčiausiai slampinėja po Berlyną, stebi gyvenimą, tarsi lieka jo nuošalėje. Tačiau vieną dieną, kurios odisėją ir matome filme, jauną vyrą užgriūva dideli pasikeitimai – jį palieka mergina, tėvas nutraukia finansavimą, psichologas nustato emocinį nestabilumą, dėl to jam nepavyksta atgauti vairuotojo teisių… O ir kavos niekaip nepavyksta atsigerti… Oh boy…
Tai juodai balta švelniomis džiazo melodijomis nuspalvinta tragikomiška vienos dienos Berlyno odisėja, kuri patiks Jimo Jarmuscho ir François Truffaut gerbėjams, mėgstantiems klaidžioti po Berlyną ir bent truputį tebegyvenantiems „Rugiuose prie bedugnės“.
„Gražus žmogus“ („La Belle Personne“)
Prancūzija, 2008 m., rež. Christophe’as Honoré
Labai prancūziška Ch.Honoré drama, perkelianti Madam Lafayette novelės „Kleveso princesė“ meilės trikampį iš XVII a. į šių laikų Paryžiaus licėjų, kur veikėjų lūpos savo jausmus lieja baladėmis. 16-metė Džuni po savo motinos mirties metų viduryje pakeičia mokyklą. Čia ji patinka daugybei berniukų, tačiau išsirenka vieną tyliausių – klasioką Oto. Bet netrukus ji netikėtai užmezga aistringą romaną su savo italų kalbos mokytoju Nemours. Mergina bando atsispirti savo jausmams ir priešinasi laimei, kuri, kaip ji mano, yra iliuzija.
Patiks frankofilams ir visoms merginoms, kurios kada nors svajojo turėti romaną su mokytoju.