Gyvatė, poezija ir eksperimentai (atnaujinta video) |

Rašė: Jurga Tumasonytė

Nuotraukos: Dariaus Jurevičiaus, Sitoros Šlauterytės

Koks buvo pirmas jūsų susitikimas? Galbūt iškart pajutote artumą ir supratote, kad nuo šiol nebesiskirsite, nes aklai kiekviena savo kūno ląstele ją įsimylėjote? Arba gūžtelėjote pečiais ir artumo jausmą pajutote tik bėgant laikui – kai pagaliau jai subrendote? O gal vargšelė tebuvo kamšalas tos akimirkos nuotaikai užpildyti? Tik sezoninis įsimylėjimas, o dabar mirtinai atsibodo ir net prisiminti jos nebenorite?

Kaip atrodytų jūsų asmeninis dienoraštis, kuriame fiksuotumėte pirmojo susidūrimo su muzika aplinkybes, galima tik nuspėti. Svarbu, kad susitikote. Stiprindami pirmosios pažinties ir tolesnių santykių perspektyvas, šį kartą pakalbėkime apie seniai jums žinomą arba dar negirdėtą grupę „AVaspo“, kuri šiais metais švęs penkerių metų jubiliejų ir greitai pristatys savo naująjį albumą.

Krikštynos

Ši grupė į Lietuvos muzikos erdvę įšoko tarsi postmodernybės lopšyje išsuptas vaikas. 2008 m. susibūrusi „AVaspo“ sujungė poeziją, vizualumą ir muziką, o savo veiklą pradėjo literatūros bei meno festivaliuose. Audiovizualinio poezijos festivalio Lietuvoje pirmtakė ir grupės balsas Gabrielė Labanauskaitė, paklausta apie „AVaspo“ atsiradimą ir pavadinimą (man atrodo, kad pavadinimus sugalvoti kartais būna sunkiausia), pasakoja: „Pavadinimas buvo susapnuotas, tiksliau, atkeliavęs per tą būdravimo būseną, kai esi tarp sapno ir savo pamąstymų. Tada dar buvo tik avaspiško reiškinio užuomazgos, nebuvome pradėję net repetuoti. Tuo metu turėjau performanso tipo poezijos projektą „Basma ir Chna“ su Aivaru Ruzgu, Virginija Apšegaite ir „Jaccuzi“ kartu su Antanu Dombrovskiu bei ta pačia Virginija. Visi pavadinimai, nors tekstai iš lietuviški, buvo tarptautiniai. „AVaspo“ ištiko mane tą naktį kaip mistika – susigalvojo pavadinimas, o iš ryto pasitikrinau žodynuose, kas čia man prisisapnavo. AV – audiovizualikos trumpinys, ASP – lotyniškai ir angliškai reiškia gyvatę, šliaužiantį padarą, PO – „poezijos“ pirmas skiemuo. Kadangi šiaip tokiomis mistikomis nesu linkusi tikėti, pamaniau, kad gal jau buvau tokį pavadinimą sukurpusi kada nors anksčiau, pamiršusi ir vėl prisiminusi.“

Laikas ir žmonės

Sapniška būsena lydėjo ne tik grupės vardą, bet ir muziką. Pirmame albume „Nėra okeano“ (2008 m.) metaforiški, poetiniai dainų žodžiai ir elektroninė tamsių bei gilių garsų sintezė sukelia haliucinogeninę nuotaiką, atpalaiduoja sąmonę, kurioje it margi stikliukai pradeda suktis asociacijos. Šios grupės negalima klausytis tiesiog šiaip, neutraliai, neįsitraukiant.

2009 m. „AVaspo“ išleido antrą albumą „Niagara“, jame buvo galima atrasti įvairių stilių atmainų – pradedant elektronika, baigiant kosminiu, psichodeliniu roku. Galvodama apie „AVaspo“ muzikos specifiką, mąsčiau, kad su šia muzika galima elgtis panašiai kaip su Šarūno Barto filmais. Nieko keisto, jeigu nepatinka. Nuostabu, jeigu randi jiems raktelį ir mėgaujiesi.

Nors grupės sudėtis nuolat keitėsi, jos pagrindiniai nariai – G.Labanauskaitė ir Vladas Dieninis – išliko tie patys. Todėl nauji į „AVaspo“ ateinantys žmonės dar kitaip žymėjo demarkacines jų muzikos linijas. Vladas sako, kad kalbėti apie pastarųjų penkerių metų grupės trajektorijas nėra tikslo: „Žmonės, stiliai kito gana dažnai, tačiau džiaugiuosi, kad mūsų bendradarbiavimas buvo užfiksuotas ir nebereikia nieko mitologizuoti – užtenka paklausyti pirmojo singlo, dviejų albumų, įsijungti vimeo, youtube ir kaitos procesai prieš akis.“

Prieš metus buvo tarpsnis, kai grupėje buvo likusi tik Gabrielė ir Vladas. Tiesa, tas periodas nesitęsė ilgai: „Išbandėme, ką galime daryti dviese, ir pajutome, kad vis tiek reikia papildomų instrumentų. Buvau pradėjusi groti midiklaviatūra ir loopinti garsus, ir tai nėra taip jau blogai. Iš to laikotarpio išliko vienas gabalas „Per dieną tiek kartų“, kuris kartais sukasi radijo stoties „Opus 3“ eteryje, ir du klipai, filmuoti Londone. Pirmas jų – „Šachmatų karalienė“, filmuotas ir montuotas Solveigos Serovos, išvys pasaulį sausį“, – beria Gabrielė. „Išsigryninimas leido pailsėti ir iš naujo permąstyti savo veiklos barus. Akivaizdžiausi vaisiai bus juntami po trečio albumo. Manau, būtent jis įprasmins prieš tai padarytus sprendimus išskirstant senąją sudėtį“, – prideda Vladas.

Naujas albumas ir socialinė misija

Šviežia „AVaspo“ kūrybinio darbo plokštelė turėtų pasirodyti jau šią žiemą. „Naujas albumas žada vientisą urbanistinės muzikos perfiltravimą ir savotišką permąstymą. „Urban ID“ skambėtų kaip detaliausia užuomina, tačiau kokiame kontekste tai bus daroma, nesinori atskleisti, kad vis dėlto liktų intriga“, – pasakoja Vladas. „Tampu tekstų miksuotoja, kuriančia ne tik savo tekstus, bet ir koliažo principu dėliojanti kitų poetų citatas, transformuojanti teksto fragmentą arba įkvėpta vieno ar kito eilėraščio sukurianti naują. Tokiu principu pagal Neringos Abrutytės eilėraščio posmą gimė kūrinys „Aš jus visus“, o įkvėptas Rainerio Marios Rilke’s rinkinio atsirado eilėraštis „Rilkė labai mėgo rožes“. Žodžiu, esu visiška Lietuvoje taip iki galo ir neišsiskleidusio postmodernizmo auka, simpatizuojanti intertekstualumui“, – apie naują dabartinį savo amplua kalba Gabrielė.

Grupės gimtadienis vyko Vilniaus gėjų klube „Soho“, viename gabale „Vokalistės mirtis“ kalbama apie lyties transformaciją, vokalistė garsėja savo pjesėmis homoseksualumo tema… Taigi, natūraliai kyla klausimas, ar grupės poetinis estetizmas kartais nepakrypo į socialinę pusę? „Mano galva, poetinis estetizmas niekur nedingo, tiesiog jo dozės sumažėjo, o kai kur jis tiesiog transformavosi į sąmoningesnę poeziją, dažnai apie identiteto paieškas. O šios dažnai atsispiria nuo feministinių ir queer teorijų“, – mane pataiso naujas „AVaspo“ narys Gediminas Žygus.

Ar muzikos grupei svarbu socialinė žinutė, kurią ji pasako? Nesinori niekam primesti būtinybės, todėl tai kiekvienos menininkų grupės pasirinkimas, tačiau tam, kad ji taptų judėjimu, reikalinga socialinė pozicija. Ar tai būtų bitnikai, ar gėlių vaikai, ar rokeriai, juos visus supo tam tikras kontekstas, jie turėjo savo pasaulėžiūrą, gyvenimo būdą ir tam tikrą ideologiją. Gal mes ir neturime ideologijos, tačiau žinome, ką teigiame. Norisi muziką ir bendradarbiavimą su įvairiais menininkais suvokti kaip platformą, nuo kurios galima atsispirti ir nebijoti improvizuoti, eksperimentuoti, ieškoti, klysti. Nes suklupimai irgi yra savotiškas kelio patikrinimas. Esame visiškai netobula grupė ir siekiame ne atitikti muzikinius standartus, o kurti savo žaidimo taisykles. Kartais pavyksta, kartais nelabai, bet tikiuosi, kad uždegame ir kitus elgtis ne taip komfortabiliai, kaip norėtų klausytojas. Visa kita – kad kritikuojame moters suprekinimą, homofobiją, rasinę ir kitokią socialinę netoleranciją, manau, ir taip gana akivaizdu iš mūsų kūrybos bei pasirinkimų“, – pratęsia Gabrielė.

Suprantami nesuprantami žodžiai

„AVaspo“ pavadinimas, kuriame yra žodis „poezija“, rodos, nusako ir vieną grupės principų – ne tik žodžio skambesį, bet ir žinutę, estetinę programą. Ar klausytojas gali jaustis visaverčiu klausytoju, jeigu nesupranta dainos žodžių?

„Nežinau, kas yra visavertis klausytojas. Turime gerbėjų užsienyje, kurie kaifuoja nesuprasdami tekstų, o būna, kad verčia tekstus per „Google“ vertyklę. Aišku, toks ten ir vertimas, bet tiesiog kai kuriems klausytojams tekstas labai svarbus, kai kuriems – visai nereikšmingas elementas, o kai kurie vertina grupę būtent pagal visų elementų visumą. Ir taip, manau, yra daugelio grupių atveju, ne tik mūsų“, – sako Gabrielė. „Kiekvienas patyrimas savotiškai visavertis, bet kuo giliau įsitraukiama, tuo gausiau apdovanojama“, – prideda Gediminas.

„Viena aišku: popmuzikos grupė nei užsienyje, nei Lietuvoje tikrai nebūsime, visa kita – motyvų, pastangų ir sėkmės reikalas. Ateityje planuojame bendradarbiauti su užsienio menininkais, rengti koncertus užsienyje, bet mes turime per daug skirtingų veiklų, kuriomis užsiimame užsienyje, kad visos mūsų pastangos būtų skirtos tik muzikinei užsienio rinkai užkariauti. Tai nėra mūsų savaiminis tikslas“, – aiškina Vladas, paklaustas apie kelią į užsienio melomanų ausis.

Post Scriptum

„Lietuvos muzikos scena vystosi tokiu pačiu tempu, kaip ir Lietuva. Įvairovė yra vienintelis kelias tobulėti šiai mažai rinkai. Tuo šios psalmės dalį ir baikime. Muzikos grupės yra tik viena iš sudedamųjų bendros muzikinės kultūros dalių. Norisi iš tiesų atkreipti dėmesį į organizatorius, kurie palaiko klausytojų apetitą, –„Agharta“, SHA:TRI:AH, „Monday jazz“, „Minimal.lt“. Šiai temai reikėtų atskiro straipsnio… Stengiuosi per metus aplankyti didžiąją dalį naujų lietuviškų grupių koncertų ir pasidomėti, kas vyksta tradicinėje scenoje, taip pat nueiti į hardcore, noise, džiazo, garso meno, akademinės, folkloro, eksperimentinės muzikos koncertus. Aplink yra labai daug įdomios muzikos, tik reikia mokėti atrasti santykį su ja ir kultūrine terpe, kurioje ji egzistuoja“, – svarstydamas apie savo santykį su plačia „lietuviškos muzikos“ sąvoka pasakoja Vladas.

Paklausti, iš kokios muzikos ir literatūros pastaruoju metu idėjų semiasi patys, „AVaspo“ pažeria pavadinimų. „Aišku, nuskambės superpretenzingai, bet naujausia malonumui perskaityta knyga – Gilles’io Deleuze’o „Anti-Edipas“. O muzikaliai pastaruoju metu labiausiai įkvėpia Holly Herndon, Scotto Walkerio ir Nguzunguzu kūryba“, – dalijasi Gediminas. Vladas sako pastaruoju metu skaitantis Luko Devitos knygą „Garso gėlės“ ir klausantis leidybos bendrovių „Constellation Tatsu“, „Beer On The Rug“, „Captcha Records“ bei daugybės atsitiktinių miksų. „Beje, jau kokius metus mano obsesijos objektu yra tapę gerai atrinkti miksai, o to priežastis – internete aptiktas tinklalapis secretthirteen.org“, – pasakoja jis.

„Deja, jau n metų galiu sau leisti skaityti tik poeziją ir dramas – abi šios sritys susijusios tiek su darbu, mokslais, tiek su pomėgiais. Geriausia diena būna ta, kurią galiu pradėti eilėraščiu – nesvarbu, perskaitytu ar užrašytu. Pastaruoju metu vis suku ratą apie Sylvią Plath ir japoniškus haiku. Perskaitau ir kitų naujai išleistų knygų ir vėl grįžtu prie savo favoritų“, – užbaigia Gabrielė.

Vaizdo eilėraštį „Šachmatų karalienė“ galite pamatyti čia:

***

P.P.S. Nesinori nieko apibendrinti, nes „AVaspo“ tarsi toji gyvatė išsineria iš savo spalvotos odos ir vėl blizga naujais žvynais. Ir tik jūsų pasirinkimas, kokį santykį susikursite ir iki kokių tolių su ja nukeliausite.

Dabartinė „AVaspo“ sudėtis: