Rašė: Inga Norkė
Nuotrauka: Jono Bang
Mandriausi muzikos žinovai, mėgėjai, šviežienų tykotojai ir melomanai vasario 8 d. bus menų fabrike „Loftas“. Čia tądien prasidės šiaurietiškos muzikos renginių ciklas „Norden Wave“, kurio tėtuku tapo Rolandas Jarušauskas, savo laiku rengęs plataus atgarsio sulaukusius „Stereo 45“ vakarėlius ir dirbęs programų vadovu keliuose Vilniaus klubuose.
Renginių ciklą „Norden Wave“ pradės šiuo metu ant sėkmės bangos skriejantis danų duetas „Rangleklods“, vasarą prasinešęs per didžiausius ir hipsteriškiausius Europos festivalius.
„Rangleklods“ kūryba laviruoja tarp gyvos ir elektroninės muzikos visatų.
„Rangleklods“ patiks, jei patinka Davidas Bowie, „The Doors“ ar „The Field“.
„Rangleklods“ muzikoje susilieja techno, trip hop, IDM.
Likus mėnesiui iki kelionės į Lietuvą kalbamės su dueto viena antrąja Esbenu Andersenu, Karališkosios Danijos muzikos akademijos elektroninės muzikos magistrantu ir šviežiausia šiaurietiškos muzikos viltimi. Jungiamės ir labinamės su Kopenhaga.
– Papasakok, kaip atsirado „Rangleklods“?
– Viskas prasidėjo prieš trejus metus, kai mane pakvietė groti viename renginyje, o aš visiškai nenorėjau pasirodyti su savo sena kūryba. Taigi per vieną savaitę teko sukurti šį tą nauja ir šviežia. Nebuvo laiko kūrybinėms kančioms, teko tiesiog daryti. Taip atsirado „Rangleklods“ skambesys.
– Ką reiškia „Rangleklods“? Skamba laužytai.
– Žinok, nieko nereiškia. Nei daniškai, nei angliškai, nei kita kalba – tai mano išgalvotas žodis. Taigi, nėra taisyklių ir kaip jį tarti. Girdėjau pamąstymų, kad rangleklods buvo vadinama jau išnykusi zebrų rūšis, taip pat, kad taip vadinasi garsas, kai dūžta stiklas. Jėga – man patinka tokios versijos.
– Kas tavęs klausosi?
– Patys įvairiausi ir įdomiausi žmonės, kurie žino viską apie viską, kas susiję su muzika. Netgi pažįstu šešiasdešimtmečių, kuriem patinka „Rangleklods“ – jie mus gretina su savo jaunystės dievukais „The Doors“ ir D.Bowie.
– Kokie tau buvo 2012-ieji? Kas ilgam išliks atminty?
– Galimybė groti „Spot“, „Fusion“ ir Roskildės festivaliuose tikrai įsimins ilgam. „Fusion“ festivalis vienas keisčiausių patyrimų mano gyvenime. Įsivaizduok apie 60 tūkst. išsitaškiusių žmonių, dreifuojančiu lauke vos valanda kelio nuo Berlyno. Turi pati pamatyti tą techno-hippie festivalį, kad suprastum apie ką aš.
– Kaip manai, ar šiais laikais muzikantui svarbu išmanyti ekonomiką ir rinkodarą?
– Man tai įdomu, tačiau tik teoriškai. Praktiškai yra kas visu tuo pasirūpina už mane. Iš esmės aš realistas ir labai blaiviai matau muzikos verslo procesus. Tiesa, dar kartais šiek tiek pauždarbiauju ir kitur, nes vien iš muzikos Danijoje sunku išgyventi. Vis dėlto tai nepigi šalis. Tačiau, tikiuosi, kad šiais metais būtent tik iš muzikos ir gyvensiu.
– O ką tu dar dirbi?
– Turiu šiokių tokių keistų chaltūrų. Dirbu art cinema – daugiausia asistuoju filmavimo aikštelėse. Taip pat vedu privačias pamokas – mokau žmones kurti elektroninę muziką.
– Jei būtum mokslininkas – kas būtum?
– Manau, tirčiau ką nors, kas susiję su fantazija, vaizduote, estetika. Estetikos ištakos, beje, yra ir mano baigiamojo darbo tema universitete. Dar norėčiau būti gydytojas ar dirbti laboratorijoje ir tyrinėti, kaip veikia smegenys.
– Gyvenai Berlyne, bet grįžai į Kopenhagą. Kuris miestas pačiam mielesnis?
– Šiuo metu esu apsistojęs Kopenhagoje, tačiau geram gyvenimui abu miestai idealūs. Tiesa, Berlyne gyventi kur kas ekonomiškiau. Be to, jo istorija tikrai turtinga ir nuo jos ten nepabėgsi. Kopenhaga puiki vieta subkultūroms atsirasti ir augti. O šiltą dieną tai vienas gražiausių miestų, kokį esu matęs.
– Danijoje žiemos atšiaurios. Kaip jas išgyveni?
– Tai paprasta: šilta vonia, geras miegas, storas paltas, svajonės apie vasarą – štai ir visas receptas.
E.Anderseno geriausi:
geriausias albumas 2012: „Blawan“ „Peaches“;
geriausia grupė 2012: „Nguzunguzu“;
geriausias koncertas 2012: „Bon Iver“ (Roskildės festivalis);
geriausias festivalis 2012: „Fusion“ festivalis Vokietijoje.
JEi negirdėjote, tai žiūrėkite čia :