Artėja muzikinio eksperimento, kol kas neturinčio lygių ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, premjera. Dalios Ibelhauptaitės globojami „Bohemiečiai“ kartu su elektroninės muzikos orkestru „Silence“ ruošiasi patikrinti, kaip žymiausios klasikinės operų arijos sureaguos su šiuolaikine elektronine muzika. Drąsu, vienok. Ta proga ir gladiatoriška fotosesija su moderniais skydais, industrinio miesto fone.
Rafailas Karpis
Beje, „370“ surengta bohemiečių ir „Silence“ muzikantų fotosesija buvo lemtinga. Tai diena, kai Dalia Ibelhauptaitė susipažino su „Silence“, o pastarieji su ja. Be to, tai buvo kartas, kai pagaliau visi susirinko į vieną krūvą. Iki to dėl įtempto darbų grafiko vis kažkas nubyrėdavo. Tad įvairiausios šnekos, idėjų kontratakos nenurimo visos trijų valandų fotosesijos metu.
Leonas Somovas
Tai jūsų šeimos, „Silence“ ir Bohemiečių, prieš nerdami į šią avantiūrą bent buvo pažįstamos?
Leonas Somovas: Na, kaip… Rafailą aš pažinojau… Su kitais dar tik susipažįstu.
Few Nolder: Rafailai, tu iš Klaipėdos, ar ne?
Rafailas Karpis: Ne, aš vilnenskas.
Few Nolder: O kodėl aš galvojau… Na, žodžiu, bet mes su Rafailu sulipom nuo pirmos patirties kartu, kai fotografas Tomas Kauneckas mus sulipdė nugaromis vienoje fotosesijoje…
Leonas: Suderėjo proporcijos (juokiasi).
Kokiu principu jūs dirbate ties šiuo projektu?
Leonas: Pagrindinis mūsų darbas dabar adaptuoti klasikinius kūrinius elektroninei muzikai. Žiauriai sunku, daug kas skamba kaip čestūškės, bet tai tik pradžia. Dirbam su kiekvienu solistu atskirai.
Few Nolder: Solistai savo arijas tai moka. Mums dabar svarbu gerai padaryti savo darbą – aranžuotes.
Atlekia Dalia Ibelhauptaitė:
Dalia: Tai po fotosesijos imate Stumbrą. Jis „padarys“ arijas, tada atvažiuos Montvidas ir padarysite duetą. Nereikės jam laukti…
Few Nolder: Tai gal mums Rafiką dar paimti …
Leonas Somovas: Tai kelintą valandą man atvešite Montvidą?
Dalia: Trečią valandą. Jis su Stumbru turi Don Karlo duetą…
Leonas Somovas: Jojo…
Dalia: Bet Stumbras dar turi dvi arijas, kurias reikia šiandien įrašyti, nes jis išvažiuoja ir vėl teks tada laiškais bendrauti.
Few Nolder: Tai ką, jis šiandien išvažiuoja?
Dalia: Taip taip…
Leonas Somovas: Tai aš grįšiu į studiją ir pažiūrėsiu artimiausius savo planus kompiuteryje…
Few Nolder: Rafailai, o kodėl tau baltus šarvus velka, mes tai su juodais buvom?
Dalia: Vaikinai, po šito projekto jūs būsite sekso dievai!
Nuskamba juokas, tačiau organizacinės šnekos nesibaigia dar kelias valandas, kas su kuo, ką, kada ir pan. Galiausiai po fotosesijos pasigauname pačią režisierę Dalią Ibelhauptaitę, gal ji sugebės nechaotiškai papasakoti apie šį operos fantazijos eksperimentą?
Dalia, ar pačiai nebaisus toks eksperimentas?
Labai baisu. Tačiau tas etapas, kol sukasi ruletė, man ir yra pats įdomiausias. Mums labai svarbu šio projekto pagalba pasiekti jauną žmogų, taip pat duoti jauniem atlikėjam galimybę pasirodyti. Juk, kai pradėjome dirbti su bohemiečiais, tik vienas solistas dainavo užsienyje, dabar – jau aštuoni. Apskritai mane į Lietuvą nuolat motyvuoja grįžti jauni, be galo talentingi atlikėjai ir jauni žmonės, kuriuos irgi noriu supažindinti su klasikiniais kūriniais.
Dainius Stumbras
Tačiau toks susivienijimas su „Silence“ ir klasikos sumiksavimas su elektronika – itin drąsu. Ar teko pasaulyje matyti kažką panašaus?
Neteko, bet tai tik dar įdomiau. Nors ir jaučiu nesaugumo jausmą. Tai nemalonus jausmas, tačiau būtent jis veda pirmyn. Reikia nerti stačia galva, jei turi idėją ir ji tau patinka. Kai kam gali kilti minčių, kad toks eksperimentas yra tarsi nepagarba klasikai, tačiau mano tikslas – klasikinę kūrybą atvesti į dvidešimt pirmąjį amžių.
Kaip susiburkavote su „Silence“ muzikantais?
Su manimi internetu sukontaktavo Arūnas Matačius („Silence“ vadyba) ir savo laišku nustebino. Rašė, kad „Silence“ yra puikūs ir nuostabūs, kaip bohemiečiai, todėl mums reikia bendradarbiauti. Iš pradžių jam atrašiau, kad mes dirbam su klasikine muzika, manydama, kad jis iš tikrųjų nežino, kuo mes užsiimame. Tačiau Arūnas atrašė, kad puikiai žino ir vis tiek mano, kad nors ir dirbame su skirtinga muzika, judame panašia linkme. Susitikome ir tada viskas pajudėjo.
Kodėl šiai operos fantazijai pasirinkta erdvė – loftas? Iš klasikos liks tik kūriniai, visa kita – modernumo ženklai.
Kūriniai ir balsai… Taip. Visada norėjau dirbti industrinėse erdvėse. Ir „Bohemą“ buvau numačiusi rodyti viename fabrike prie Vingio parko, tačiau neužteko investicijų sutvarkyti erdvę, kad ji būtų saugi žiūrovui, todėl teko apsistoti „Kongresuose“. Pamačiusi šį loftą, iškart supratau, kad šiam projektui tai yra tinkamiausia erdvė Vilniuje.
Edgaras Montvidas
Ar skirsite dėmesio dekoracijoms?
Taip, bus panaudotos dekoracijos iš mūsų ankstesnių projektų, tačiau tik dalis jų. Kitą dalį užpildys 3D projekcijos. Tuo tarpu Juozas Statkevičius rengia kostiumus. Naujų nesiuva, tačiau senuosius modifikuos ir modernizuos taip, kad juos sunkiai eis pažinti.
Mario Basanov
Ir kiek laiko skirsite repeticijoms?
Šiame projekte svarbus spontaniškumas ir susiklausymas. Solistai ir didžėjai poromis dirba jau dabar, tačiau sudėti viską į vieną bendrą seką bei atskiras vinjetes skirsime tris dienas.
Jeronimas Milius
Oho, kiek trumpiausiai iki to teko dirbti su kūriniais?
Keturias savaites (juokiasi). Dėl to ir sakau, kad viskas šiame eksperimente yra ekstremalu, bet tai mane veža. Manau, ir kitus jo dalyvius. Be to, tai tarsi performansas, daug smulkemenų susidėlios pasirodymo metu. Tikiuosi, tai bus e vienkartinis projektas.
Atvirai sakant, kol kas sunkiai įsivaizduoju, kaip tai atrodys ir skambės, tačiau įdomu. Jau įdomu.
Kai „Silence“ nedrąsiai atsiunčia man jau įrašytų kūrinių, tarsi jausdami kažkokią kaltę prieš klasiką, aš juos drąsinu, kad nebijotų dar labiau eksperimentuoti. Mano noras, kad klasikiniai kūriniai suskambėtų moderniai, o ne taip kaip prieš kelis šimtus metų.
Elektroninės operos fantazija vadinasi „XYZ”.
Premjera – rugsėjo 9 dieną menų fabrike „Loftas“ Švitrigailos g. 29, Vilniuje. Rugsėjo 11 dieną – „Švyturio menų dokas“, Klaipėdoje.
Bilietai čia.
