Vaiva Rykštaitė
TRISDEŠIMT
„Tyto alba“, 2017 m.
Havajų deivės romanas skirtas temai, kurią V.Palčinskaitė paliečia pirmajame romano skyriuje – moters trisdešimtmečiui kaip „point of nuo return“ stadijai. Sąsajų dar daugiau – kaip ir poetės mama, prozininkės autobiografinė herojė gimdė per karą tame pačiame Kauno mieste.
Nors V.Rykštaitė remiasi tikra savo prosenelių biografija, jos pasakojimas yra fikcinis. Ir čia tas nemirtingas kūrybos paradoksas – įtraukia labiau nei V. Palčinskaitės pasakojimas pagal tikrą gyvenimą.
Rašytojos pagrindinė veikėja 29 metų Londone gyvenanti mergina bando suvokti tapatybę ir moteriškumą nesėkmingai rinkdamasi vyrus ir apmąstydama savo „genties“ moteris. Drungną kasdienybę Londone pasakotoja sutirština atsiminimais iš vaikystės, reminiscencijomis iš prosenelių patirties. Pamažu ryškėja, kad mergina, kad ir kiek bandytų išsilaisvinti iš lietuviškų – ar veikiau posovietinių – papročių, vis tiek lieka pažymėta nelemta genties dėme: „Nesvarbu, ką dariau, kur ėjau, visas tolesnis likimas, atrodė, priklausė nuo to mistinio mistiško VYRO.“ Herojės karma – tai nusižeminimas.
Nors priskirtinas populiariajai literatūrai, romanas „Trisdešimt“ nėra vien pigus skaitalas apie meilę – turi ir motyvuotą egzistencinį pagrindą. Labai tinka merginoms, kurios taip stengiasi, kad jau nė nepastebi vietoje antakių nešiojančios akvarelę. Tinka trisdešimtmetėms, kurios po atsitiktinio vieno nakties nuotykio tiek save užgraužia, kol nuzulina rožinio rutuliukus.
Ir ne taip jau dažna lietuvių autorių prozoje, kad nepavykusios erotinės scenos pavaizduotos vykusiai.