Rašė Toma Vidugirytė
Nuotraukos Ryčio Šeškaičio
„Deeper Upper“ vyrai – Kęstutis Purvinskas, Rimas Nasutavičius ir Ignas Ivaška – po pertraukos grįžo su nauju albumu „Kino salė“. Balandžio pabaigoje pristatydama kūrinį „Tuštuma“ grupė nukėlė mus į Vilniaus miesto gyvenamuosius rajonus, o gegužę klipe „Aš kaip ir tu“ pakvietė visus pas save į studiją. Ši studija kažkada buvo kino salė, o antrasis „Deeper Upper“ albumas ir dedikuotas vietai, kurioje jie kuria. Siūlome apsilankyti mūsų ekskursijoje po „Kino salę“ su „Deeper Upper“ ir sužinoti daugiau apie grupės kūrybą, kasdienybę ir antrąjį albumą.
– Per karantiną jūsų grupei suėjo dešimt, o dabar jau beveik vienuolika metų. Ar jubiliejaus proga nebuvo kilęs noras apmąstyti nuveiktus darbus?
Ignas: Gal ne dėl to skaičiaus, bet buvo. Keletą mėnesių buvo sustojęs kūrybos procesas ir turėjome pauzę – tada ir buvo daug tų refleksijų, kurios beveik sutapo su dešimtmečiu.
Rimas: Per dešimt metų tai buvo vienintelė tokia ilgesnė pauzė ir tikrai tada pagalvoji, kad jau visai ilgai kuriame.
Kęstutis: Man tai visai neseniai atėjo tas momentas, kai reikėjo pagalvoti, kas nuveikta, kur dalyvavome, kuris koncertas buvo įsimintiniausias ir panašiai. Tada pagalvojau, kad visai nemažai nuveikta.
– Ką geriausiai atsimenate pažvelgę į praeitį? Kurie koncertai buvo tikrai įsimintini?
Kęstutis: Sunku būtų pasakyti, kad va, šitas koncertas buvo labai ypatingas ir vienintelis. Kartais ir mažiukas koncertas būna labai smagus dėl savo auros, atmosferos, jaukumo.
Rimas: Kokio nors vieno įsimintino nėra. Daug prisiminimų nuotrupų per tuos metus.
Ignas: Toks natūralus gyvenimas atrodo. Susitinkame kiekvieną savaitę ir tuo gyvename. Norisi susitikti, repetuoti, kurti…
Rimas: Dabar ruošėme naują albumą, nebuvo koncertų ir pan., bet vis tiek susitikdavome. Natūraliai tada ir prisiminimuose lieka daug visko ir po truputį.
– Ar ilgos buvo to savo skambesio paieškos?
Kęstutis: Skambesys, manau, evoliucionavo palaipsniui. Kaip ir daugelis naujų grupių, vis tiek pradedi nuo įsivaizdavimo, į ką galėtum būti panašus ir kaip skambėti. Iš pradžių įtakos turėjo ta muzika, kurios klausėme. Tuo metu buvo didelė indie roko banga, visi tie seni geri indie rokbendai.
Rimas: Ir nebuvo to didelio ieškojimo. Grojame ir žiūrime, kas mums patinka ir kas tinka, kas klijuojasi ir kas nesiklijuoja. Reikia, kad pačiam patiktų.
Kęstutis: Iš jausmo vis tiek viską darai.
Rimas: Kai pradėjome kurti, turėjome bendrai mėgstamų roko grupių. Tas, aišku, atsispindėjo.
Ignas: Ir dabar tas atsispindi. Niekur nedingo, bet per tą laiką mes savo skambesį esame atradę. Nors ir nuolat keičiamės, jis nepalieka mūsų. Kartais senų kūrinių klausome ir jie vis tiek kažkaip gerai skamba. Į visą nueitą etapą mes žiūrime pozityviai.
Rimas: Ruošėme naują albumą ir vadybai parodėme savo naujas dainas, kurios bent man atrodė, kad kitokios, bet sako, kad vis tiek yra „Deeper Upper“ skambesys. Pats to net nejauti.
Ryčio Šeškaičio nuotr.
– Ilgą laiką buvote keturiese, tačiau likote trise. Buvo tokia tarsi kūrybinė pertrauka, kai koncertavote, tačiau naujų kūrinių nebuvo. Kaip viskas pasikeitė išėjus ketvirtam nariui?
Kęstutis: Tai ir buvo tas laikotarpis. Evaldas išėjo iš grupės ir tada buvo ta pauzė, kai truputį atsitraukėme nuo kūrybos.
Rimas: Tada tikrai pažiūrėjome, ką per tuos metus nuveikėme. Kiekvienas sau tyliai bent jau tikrai.
Kęstutis: Pagalvojome, kaip mes norime kurti, kaip įsivaizduojame toliau savo muzikinę karjerą. Atėjo laikas, kai jau visi vėl labai norėjome groti ir tada kūrėme tikrai daug, bet daug ir atmetėme, kol išsirinkome.
Rimas: Pamatėme, kad Ignas labai patobulėjo ir pradėjo kurti įvairius instrumentalus, aranžuotes.
Ignas: Kai grupė tapo mažesnė, mes visi tarsi žingsnelį į viršų palipome ir kiekvienas išsiugdėme naujų įgūdžių. Natūraliai pradėjome įvairesnius dalykus groti ir tekstus rašyti lietuviškai. Iš tų pokyčių ir gimė naujas albumas. Viskas įvyko natūraliai ir, atrodo, ne į bloga.
– Pradėjau taip retrospektyviai, nes naujame jūsų albume jaučiasi atsigręžimo atgal ir apmąstymų nuotaika. Kodėl pavadinote albumą „Kino salė“ ir dedikavote studijai, kurioje kuriate?
Kęstutis: Galvojome, kaip turėtų vadintis albumas, turėjome variantų. Žmonės sako, kad mūsų muzikoje yra kinematografiško skambesio, be to, albumą pavadindami „Kino salė“ kartu įprasminome tą erdvę, kur jis iš tikrųjų ir gimė, kur mes kuriame ir kuri iš tikrųjų yra buvusi kino salė.
Ignas: Po gero filmo išėjimas iš kino salės būna kitoks, kartais net šokiruojantis, nes suvoki, kad ta realybė, kurioje buvai tas porą valandų, iš tikrųjų yra visai kitokia. Supranti, kad buvai kažkokioje kitoje planetoje, o mums mūsų muzika irgi yra ta kita planeta, kurioje prarandame laiko nuovoką, todėl nėra tam geresnio apibūdinimo kaip „Kino salė“.
– Pristatėte tris naujas dainas lietuvių kalba, o ir visas naujas albumas – lietuvių kalba. Iki tol lietuviškai jūsų kūryboje buvo tik Jurgos dainos koveris ir lietuviškai pavadinta „Tolyn“… Kaip sekėsi kurti lietuvių kalba?
Kęstutis: Taip, buvome sukūrę Jurgos „Nebijok“ koverį lietuviškai, dar buvo kūrinys „Tolyn“, kuriame – tik vienas žodis lietuvių kalba (juokiasi). Ir tai buvo paskutinis mūsų išleistas kūrinys, o po jo štai visą albumą lietuvių kalba pristatome (šypsosi), Man tikrai reikėjo laiko priprasti, kaip išdainuoti tam tikrus žodžius, nes visą laiką dainavau angliškai, bet buvo labai įdomu ieškoti, kas tinka, kokią dainavimo manierą naudoti.
Rimas: Kai likome trise, tikrai paaugome visi kartu. Kęstas išdrįso dainuoti lietuviškai, kur tikrai reikėjo viską perversti. Ignas pradėjo kurti aranžuotes. Aš pradėjau rašyti ir iš pat pradžių buvo labai nedrąsu atnešti dainų tekstus, o Ignui parodyti kūrinio motyvus. Visada jaudinuosi prieš parodydamas. Atrodo labai gerai, bet matai, kad netinka, ir tada turi nuryti tai.
Ignas: Kartais atrodydavo, kad gal iš viso neišeis, nes kažkaip keistai skamba. Kai dainuoji angliškai, tam tikros frazės jau girdėtos ir tarsi natūraliau skamba, nes mes tokioje kultūroje užaugome, daug muzikos anglų kalba klausome, o su lietuvių kalba arba pavyksta frazę išdainuoti, kad ji suskambėtų gerai, arba atsiduri ties ta slidžia riba, kur tarsi girdi šlagerį, bet kaip padaryti, kad būtų įdomu, subtilu ir gerai skambėtų?
Rimas: Dar labiau pradėjome analizuoti ir gilintis į muziką, į tai, ką norime pasakyti ir parodyti. Netgi menkiausios detalės – vienas žodis ar nata prie to žodžio netinka… Dabar dar smulkmeniškiau į viską žiūrime ir tai labai įdomu.
– Ar skyrus daugiau dėmesio tekstams kito ir juose nagrinėjamos temos?
Ignas: Naujose dainose labai daug palietėme savo patirčių, jos daug asmeniškesnės. Kai kurios dainos yra visiškai apie mus, kai kurios istorijos išgalvotos, tačiau atspindi, kaip mes jaučiamės arba ką mąstome. Kartais tai šiek tiek paslėpta, nes norisi palikti vietos interpretacijai ir neatskleisti visko tiesiai šviesiai, kad klausytojas pats galėtų save atrasti toje dainoje.
– Gal dar asmeniškiau, nes lietuviškai?
Rimas: Ir to yra, bet nesvarbu, ar angliškai, ar lietuviškai, vis tiek albumas turi daug mūsų istorijų, išgyvenimų ir dvejonių.
– Albumą pristatė kūriniai „Tuštuma“, „Aš kaip ir tu“ ir „Dar viena diena“. Papasakokite apie juos truputėlį…
Kęstutis: Išvardijai chronologine tvarka. Kai sukūrėme „Tuštumą“, žinojome ir jautėme, kad leisime pirmą. Kartais atsiranda tas jausmas, kad nori vieną ar kitą kūrinį būtent kaip singlą išleisti. Aišku, ir karantinas prisidėjo prie to. Nors „Tuštuma“ buvo pradėta kurti iki karantino, bet jis šiai dainai suteikė dar daugiau prasmių. Pati daina yra apie pradžią, nuo kurios gali atsispirti ir pradėti naują etapą. Tai įprasmino ir šį mūsų naują kūrybos etapą. „Aš kaip ir tu“ turi visiškai kitą emociją, bet mums patiko, kad yra tokia dinamika po „Tuštumos“. Mums visiems po karantino norisi gyvybės, įeiti į vasarą džiugesne nata (šypsosi).
Rimas: „Aš kaip ir tu“ – prisiminimų kūrinys. Daina yra apie mūsų išėjimus, pasisėdėjimus ir tūsus su draugais iki ryto (šypsosi).
Ignas: Toje dainoje yra tai, kiek laiko praleidžiame kartu kurdami muziką, gyvendami ja ir džiaugdamiesi tuo rezultatu. Į klipą sudėti viso proceso archyviniai kadrai, kuriuos filmavome net nežinodami, dėl ko tai darome. Viską fiksavome ir tik paskui supratome, kad vaizdai gali pasitarnauti, nes daina yra apie tai, kuo mes gyvenome. O „Dar viena diena“ yra mūsų romantikų himnas.
– Ar teisingai suprantu: pirmas kūrinys – melancholikams, antras – vasaros hitas, o trečiasis – kūrinys romantikams?
Kęstutis: Taip. Dar trūko meilės ir ji atsirado su „Dar viena diena“ (šypsosi).
Rimas: Tai meilės daina. Skaudi, bet viltinga. Yra to niūrumo, bet antra dalis kitokia.
Kęstutis: Ji turi nemažai emocinių bangavimų ir ekspresijos – pirmoje dainos pusėje pasakojama apie patirtis, skausmą, išgyvenimus ir prisiminimus, o paskui pereinama į tą dalį, kur instrumentalas skamba pakiliai, bet tekste kalbama apie liūdnus dalykus.
– Pristatydami kūrinį „Aš kaip ir tu“ daugiau atskleidėte ir apie antrąjį albumą. Pasakojote, kad albume yra vienuolika kūrinių, kad pavadinote jį „Kino salė“, taip pat minėjote, kad jis – tarsi serialas…
Kęstutis: Vienuolika skirtingų serijų. Visas sezonas (šypsosi).
– Tai koks tas serialas bus?
Ignas: Albumo kūrinius jungia tai, kad jie turi gylį. Gal nėra iš tų albumų, kuris labai paprastai ir aiškiai suprantamas. Kad ir kaip norėtume, mums nepavyktų to padaryti. Kartais net stengiamės padaryti paprasčiau, bet kažkas mumyse nori, kad muzikoje būtų daugiau sluoksnių, vietos interpretacijai ir savo versijai. Gylio albume tikrai yra, o kūriniai įvairūs. Daug lėtų dainų, bet ir daug energijos jame.
– Ką dar klausytojai turėtų žinoti apie albumą? Ką norėtumėte, kad atrastų albume?
Ignas: Mums patiems didelis įvykis, kad albumas išeis vinilinės plokštelės pavidalu. Tai mums naujas įprasminimas laikyti rankose didelio formato leidinį. Dar neturėjome galimybės klausyti per vinilinę plokštelę šių dainų, bet įsivaizduoju, kad dainos sukurtos šiam formatui, nes turi to gylio ir lėtumo.
Rimas: Tiesiog norėtume, kad dainos paliestų klausytojus ir jie atrastų kažkiek savęs tose dainose. Juk meno visas grožis ir yra, kad tai tave paliečia ir vienokiu ar kitokiu būdu paveikia.
– O kaip sekėsi kurti vinilinę plokštelę? Kada planuojate ją išleisti?
Ignas: Norime vinilinę plokštelę turėti per pirmąjį albumo pristatymo koncertą liepos pirmoje pusėje. Tikėkimės, kad taip ir bus.
– Ko iš šios vasaros tikitės?
Ignas: Norime surengti pristatymo koncertą ir šiaip labai scenos pasiilgę, seniai negrojome. Festivalių šiais metais greičiausiai nebus, tad pagal galimybes rengsime koncertus, kokius tik įmanoma, nes norisi grįžti į koncertinę veiklą, nebeužsisėdėti studijoje.
Kęstutis: Liepos mėnesį planuojame dar vieną singlą išleisti. Taigi vėl pradėsime kūrybos etapą. Po albumo išleidimo, pristatymo koncertų ateina toks momentas, kai vėl norisi įšokti į kūrybą, nes labai užsihaipinęs esi.
