Tai galėtų būti grybautojų šūkis. Nors ir beveik sezonas, bet mes šį kartą ne apie grybus – nei apie valgomus, nei apie nuodingus, nei apie tuos, kurie veža. Šį kartą norime pakalbėti apie žmones, kurie veža. Asmenybes, kurios vertinamos ne tik dėl savo kūrybos. Herojus, kurių veidus norisi matyti žurnalų viršeliuose.
Retokai ant viršelio įkurdiname žmones (tiek žinomus, tiek nelabai), todėl turbūt derėtų pa(si)aiškinti, kodėl rugpjūčio numerį puošia (meskite akmenį tie, kurie mano, kad tik moterys gali puošti) grupės „ba.“ lyderio Beno Aleksandravičiaus nuotrauka. Negana to, vedamajam pavadinti įžūliai perfrazavome jo debiutinio albumo dainos ir albumo pavadinimą („Rasti / Pasiklysti“).
Prisipažinsime, kad mūsų nedidelėje virtualiojoje redakcijoje nėra tokių, kurie vaikšto į visus „ba.“ koncertus ir juose užsimerkę skanduoja „ba.“ p…da“. Tačiau „ba.“ drąsiai galime vadinti lietuviškos scenos atradimu (žinoma, jis nėra pats naujausias), o B.Aleksandravičiaus lyrika (beje, lietuviška) dabartinę kartą jaudina turbūt ne mažiau nei X kartą kažkada įkvėpė Andriaus Mamontovo tekstai. „ba.“ veikiausiai niekada nesurinks Vingio parko kaip „Foje“ ir neturės sau skirto muziejaus (beje, šiuo metu „Foje“ muziejus laikinai neveikia ir ieško kavinės, kuri priglaustų po savo sparnu). Bent jau artimiausiu metu šiai grupei veikiausiai nepavyks užkimšti gerbėjais ir kurios nors iš didžiųjų arenų, kaip pavyksta Andriui Mamontovui, kuris kas kelerius metus vis patikrina savo populiarumą, surengdamas vieną ar kelis didelius koncertus. Vis dėlto smagu, kad jaunoji karta turi savo Mamontovą, nepaisant to, kad ir tikrasis atsisveikinimo / sugrįžimo koncertų kortos dar netraukia.
Įdomu tai, kad Benas ir Andrius yra artimi bičiuliai, dažnai išreiškiantys vienas kitam palaikymą vienokiu ar kitokiu būdu. Nors jų muzikoje ir tekstuose panašumų ne tiek ir daug, tačiau yra kažkas bendro jų santykiuose su gerbėjais, žurnalistais ir kitomis grupėmis.
A.Mamontovas savo laiku jaunoms grupėms padėjo prodiusuodamas jų kūrinius, kviesdamas kartu pasirodyti ir pan. „ba.“ lyderis atlieka švietėjišką misiją, radijo stoties eteryje supažindindamas klausytojus su naujais lietuviškos scenos perliukais. Taigi abu jie – savotiški švyturiai, padedantys jauniems muzikos kūrėjams rasti savo klausytoją, nepasiklystant ganėtinai sekliuose lietuviškos muzikos vandenyse.
„Kiekvienais metais patys sau vis aukščiau keliame kartelę, bet kartu norime parodyti jaunesniems, ką galima pasiekti, jei labai stipriai tiki tuo, ką darai. Kviečiame kurti stiprią lietuviškos muzikos sceną kartu su mumis. Nenoriu su kažkuo konkuruoti ir linkiu kitiems to paties, nes gyvename per mažoje šalyje su per maža rinka“, – taip savo misiją duodamas interviu „37O“ aiškino B.Aleksandravičius.
Su kitu žurnalo herojumi – rašytoju, poetu, kultūros apžvalgininku, fotografu ir fluksininku vadinamu menininku Ričardu Šileika – mūsų bendraautorė Lina Simutytė taip pat kalbėjo apie atradimus, tik kiek… žemiškesnius. Iki rugpjūčio 15 d. Vilniaus fotografijos galerijoje veiksiančios jo parodos „Autoriaus alibi, arba Kūrybinė tapatybė“ dalį eksponatų sudaro nuotraukos, kuriose užfiksuotos… surūdijusios geležėlės.
„Pastebiu tai, kas po kojomis, nes esu trumparegis ir toli nematau. Iš toli žmogaus galiu nepažinti, tačiau iš arti geležėlę ar pamestą auskarą, sagą, talonėlį – pažįstu. Mieste nepagrybausi ir nepauogausi, todėl lankstausi šiems minėtiems pamestinukams ir rastinukams. Kodėl jie mane vilioja? Nežinau. Įsidedu į kišenę, ir tiek, o kartais nešiojuosi tol, kol prisimenu“, – apie savo atradimus pasakoja R.Šileika.
Žinoma, šiame interviu, kuris yra literatūrinio projekto „Blunkanti sofa“ dalis, neišvengta klausimų ir nerimo tematika. „Mano galva, daugelis patiria perėjimus. Dažnai nutinka taip, kad turtingas, pakankamas, patenkintas žmogus nekeis savo gyvenimo. Jis negalvos apie dvasinius ar nežemiškus dalykus (į kuriuos apskritai dažnai žiūrima gana įtariai). Vis dėlto turi įvykti kažkas neva blogo (mūsų leksikonu), kažkas skausmingo, kad imtum ir suklustum“, – pastebi jis.
Naujausiame žurnale pristatome Andrej Vasilenko fotografijų ciklą „Istorijos naratyvai“, artimiausias lietuviškų filmų premjeras ir kino renginius, festivalius „Naujojo cirko savaitgalis“ ir „Mados infekcija“. Žinoma, tradiciškai rasite knygų ir naujausių muzikos albumų apžvalgas. Gerų atostogų su „37O“ tiems, kurie ilsisi. Smagių kavos pertraukų tiems, kurie jau kibo į darbus. Iki pasimatymo rudenį!
Jūsų „37O“