Neaišku, ar draugai, ar buvę choro „Ąžuoliukas“ kolegos ar vis dėlto gausūs gerbėjai tai darė, bet taip buvo – elektroninės muzikos kūrėjui Mišai (96wrld) grojant su Marku Palubenka šiųmečiame festivalyje „Satta Outside“ buvo skanduojama „Miša, Miša!“. Tačiau vasaros galiojimo laikas baigėsi, ir Miša jau sėdo į abituriento kėdę Vilniaus licėjuje. Toje mokykloje, kur auginami kiečiausi riešutėliai. Tai įrodo daug prašmatnių jų auklėtinių laimėjimų, o vieną jų šiemet gavo ir Miša.
Tarptautinėje filosofijos olimpiadoje Norvegijoje vienuoliktokas buvo apdovanotas pagyrimo raštu už rašinį epistemologine tema. Tai filosofijos šaka, tirianti žinių ir pažinimo principus, visai ne elektroninės muzikos žanras. Tai koks čia jaunuolis Miša stovi už 96wrld pulto, būdamas šešiolikos laimi „Ritmo kovas“, o pagrojęs festivalyje „Satta Outside“ derasi su leidybos bendrovėmis iš Lietuvos, Italijos ir Anglijos? Miša Skalskis. Skalskis, nes skalsaus proto ir gabumų? Nes dar paskaldys muzikinių malkų?
Kaip dera mokslo diskursui, herojų pristatome pateikdami tezes. Aišku – kiek pašlakstytas gyvenimiškos prozos losjonu.
-
Šią vasarą planavo daug skaityti, bet užsigrojo. Užtat sulaukė solidžių muzikinių pasiūlymų.
- Nors po festivalio „Satta Outside“ teritoriją plaikstėsi su mados ikonos svajonių paltu ir turi žavingas garbanas, nuverstas ant vieno šono, kurias gali manieringai taisytis grodamas, sako, kad mados neperkanda visai. „Mano drabužiai – sėkmingi atsitiktinumai. Šias kelnes pirkti pasiūlė mama, marškinėlius gavau nemokamai, mano megztinis su meškiukais – iš draugės, o tą paltą radau pas močiutę. Kiek žinau, jį močiutė dėvėjo laukdamasi.“ Effortless beauty, kaip sakoma.
-
Prabilus stiliaus tema, sumano, kad kada nors reikės pagroti su chalatu ir apsiavus baltas kojines ir basutes. Nepatiki, kad dizaineris Louisas Vuittonas šiemet propagavo tokį ansamblį.
-
Mano, kad mokantis licėjuje ne per daugiausia galimybių pasijusti cukruotu avinėliu, o tai ir verčia tobulėti: „Jei nori rinktis filologiją, apsidairai, kad klasės draugė būdama penkiolikos išleido romaną. Jei nori pasukti į filosofiją – prisimeni, kad tavo draugas laimėjo auksą filosofijos olimpiadoje. Galvoji apie ekonomiką, žiūri – bendraklasis jau turi savo verslą. Net jei norėtum į kariuomenę – vienas vaikinas jau nuvarė į karo tarnybą JAV.“
- Apie filosofijos olimpiados užduotį prabyla išsamiau, nors pats mano, kad kaip tik turėtų gauti per pirštus už neišsamumą: „Mums davė keturias citatas, iš kurių reikėjo išsirinkti vieną. Aš pasirinkau Seksto Empiriko citatą epistemologine tematika. Ji buvo apie senuosius skeptikus. Citatos nepamenu, bet iš esmės buvo kalbama apie realybę. Kad skeptikai neneigia, – pavadinkime taip, – kantiškosios noumenų realybės, bet neigia savybes. Kad, pavyzdžiui, spalva nepriklauso daiktui. Aš rašiau iš postmodernistinio kalbos posūkio kampo, kad mes, būdami žmogiškos būtybės ir gyvendami fenomenologinėje erdvėje, kalbėdami apie patyrimą negalime kalbėti apie ką nors, kas yra už patyrimo ribų. Galima sakyti, neigiau metafiziką.“
- Į savo muziką planuoja įtraukti daugiau tikrų instrumentų: „Dažnai pianiną įrašinėju, vasarą įrašiau daug kanklių. Tai labai įdomaus skambesio instrumentas – toks „ne gitara“, šaltesnis, specifinis. Kai kursiu solo albumą, planuoju naudoti liaudies dainas. Dažnai įrašau ne tiek instrumentus, kiek garsus – muzikinę dėžutę, miesto bildesius, raktų pakabuko žvangėjimą.“
- Devintoje klasėje, t. y. penkiolikos metų, patyrė daug gyvenimo išpuolių – užklupo noras kurti muziką ir skaityti filosofijos knygas. Tada pradėjo kurti kompozicijas, siųsti jas keliomis kryptimis. Viena jų buvo „Renegades of Bump“. „Nusiunčiau jiems demo kompiliacijai. Jiems patiko, tai pagalvojau, gal bus galima ką nors rimčiau daryti.“
- Kai nuėjo į biblioteką ieškoti filosofijos, pradėjo nuo Evaldo Nekrašo „Filosofijos įvado“, jį perskaitė ir pamiršo. „Tada vis atsirasdavo tų knygų, pamenu, paėmiau Arno Aizenbacherio įvadą. Ten jau viskas rimčiau, sistemiškiau. Tada nustojau skaityti grožinę literatūrą, nes nebekabliuoja. Negaliu pasakyti, kad jos nemėgstu, bet nebėra pasitikėjimo autoriumi. Jei, pavyzdžiui, prie kokio Paulo Coelho parašyta, kad tai filosofinis romanas, tai gal jau pagalvoji, kad ne.“ Šio teksto autorė dar prideda, kad portugalų kalba „coelho“ reiškia „triušis“.
-
Nelabai mėgsta Platoną, užtat pasiskonėdamas užtrunka pasakoti, kaip įsigijo ir skaitė Jacques’o Derrida knygą „Apie gramatologiją“, bet rūpestingai pabrėžia, kad šio autoriaus vardo minėjimas nėra, kaip, tikėtina, galėtų būti pamanyta, pagyros. Ar pagirios. Dar labai mėgsta ir Ludwigą Wittgensteiną.
- Mišos kelio pradžioje aptiktume jį kartu su Donatu Tubučiu (Brolis), Tomu Narkevičiumi (Fingalick). Trijų bičiulių kompanija ir kūrė, ir mąstė. „Donatas dabar įstojo į filosofiją. Dar yra toks Gediminas Žygus (Jacques Gaspard Biberkopf) – jis turi didelę biblioteką, apsiskaitęs, galima sakyti, filosofija domėtis stipriai paskatino jis.“
- Jei būtų su kepure, ją nukeltų tokiems muzikantams kaip Johnas Coltrane’as, „Dimlite“, „Mount Kimbie“, „Flying Lotus“, Nicolas Jaaras.
-
Mano, kad jau vėlu keisti sceninį vardą, nors jį sukūrė paskubomis, kai reikėjo pasivadinti dalyvaujant „Ritmo kovose“. Slapyvardis 96wrld kurtas pasaulio skirtingumui, įvairumui, neaprėpiamumui parodyti.
-
Mišai laimėjus „Ritmo kovas“, rengėjai buvo pamiršę įsigyti prizą, todėl buvo įteiktas viskio butelis. „Kai tau šešiolika, viskio butelis šį tą reiškia“, – sako Miša. Nujausdama pašnekovo rūpestį dėl šios tezės viešumo, teksto autorė užstoja, kad, kai tau šešiolika, tavo viskio butelis atitenka tikrai ne tau vienam.
-
Pažada dueto su M.Palubenka geresnį ir didesnį tęsinį. Dūzgės juk dažnai geresnės už vakarėlį.
-
Su Laimonu Zaku šimtadieniui licėjuje sukūrė audiovizualinį projektą „Voxels“. Jis, beje, ir patraukė M.Palubenkos ausį. Dar atnešė Laimonui darbo pasiūlymų, susijusių su 3D žemėlapių kūrimu, ir šiaip pelnė dėmesio už mokyklos ribų.
- Apsilankęs Filosofijos studentų mokslinės draugijos organizuojamoje renginių savaitėje „Filosofijos trupiniai’12“, Miša sumišo pastebėjęs, kad viena aktualiausių frazių toje bendruomenėje – „filosofams reikia nusileisti iš dramblio kaulo bokšto“.
-
Didžiausiais ir galutiniais tikslais Miša laiko savo vinilinį albumą ir savo knygą. „Tada galėsiu numirti.“
-
Savo santykių su licėjaus muzikos mokytoju plačiai nusakyti negali, nes yra nuo muzikos pamokų atleistas: vienuolika metų groja fortepijonu B.Dvariono mokykloje. Apie to paties mokytojo vaidmenį jau kaip Mišos etikos mokytojo teksto autorės paklaustas nebuvo. Bet akivaizdu, kad darbą pedagogas atliko – Miša atrodo doros kely. Be pozos ir grynas.
- Studijuos galbūt filosofiją, gal netgi mediciną, nes licėjuje yra pasirinkęs biochemijos pakraipą, bet labiausiai norėtų – muzikos technologijas.
-
Pastaruosius metus koncertuoja su grupe „Without Letters“.
Rašė: Tautė Bernotaitė
Nuotrauka: Linos Brazau