Nuotraukos: „Taschen Press“ ir „Normann Copenhagen“
Pernai nauju „37O“ herojumi Sapnų rubrikoje tapo Salvadoras Dalí, dabar į balių prie stalo kviečiam jo gerą pažįstamą – Andy Warholą, nes tokie herojai niekada nemiršta. Pagalvokite, o ką jei A.Warholas prieš išeidamas anapus būtų surengęs savo paskutinę vakarienę? Kokius svečius pasikviestų į vakarėlį, kokį kokteilį gertų ir kas stovėtų (ar šoktų) ant jo stalo? Iš tiesų, būtent didysis Leonardo da Vinci monumentalas „Paskutinė vakarienė“ įkvėpė Andy jo paskutiniam ir didžiausiam paveikslų ciklui „The Last Supper“ (1986 m.). Dar po metų,1987 m., poparto gimdytojas „išvyko į Marsą“ ir, deja, nebegrįžo.
Iš tikrųjų, šis žmogus turėjo dvi gyvybes – beveik kaip Jėzus Kristus, tik jo gyvenimo scenarijus buvo parašytas kitaip. Nuo to laiko, kai viena tokia amerikiečių feministė, prostitutė ir ne pati geriausia pjesių kūrėja Valerie Solanas pasitiko Andy garsiojo „Fabriko“ lifte su revolveriu rankose ir tris kartus pykštelėjo beveik jį nužudydama, praėjo jau 46 metai. Tada buvo 1968-ieji, kai išprotėjusiai ir spalvotai 7-ojo dešimtmečio Niujorko bohemai buvo pristatyta jau kažkelinta garsioji A.Warholo „Campbell’s Soup“ versija. Tuo metu Niujorke, žinoma, trynėsi ir garsiausi Amerikos lietuviai – Jurgis Mačiūnas, Jonas Mekas. Tai buvo laikai, kurie undergraundo, poparto kulto ir spalvų spektro intensyvumo atžvilgiu ryškesni turbūt bus dar negreit.
Sintetinės kramtomosios gumos spalvos užvaldė ne tik maisto parduotuves, virtuves, bet ir namų sienas, meno galerijas, muziejus. Pats A.Warholas meno objektais pavertė ne tik konservuotos pomidorų sriubos skardines, bet ir bananus, kolą, ledus, hamburgerius ir t. t. Taigi, tiesiai iš jo paveikslų bandome sukelti viską ant improvizuotos jo paskutinės vakarienės stalo.
Meniu / À la carte:
Konservuotos pomidorų sriubos skardinės „Campbell’s“
Warholo mėsainiai
Bananai
Ledų kaušeliai
„Coca-Cola“
Omaras (patiektas po gaubtu)
Gerberos (patiektos lėkštėse ir vazose)
Estée Lauder kvepalai „Beautiful“ (palaidoti kartu su A.Warholu)
Dvi trys kaukolės
Revolveriai
Virtuviniai šefo stiliaus peiliai
Doleriai
Aukštakulniai
Kaubojų, karvių ir katinų portretai
Nežinia, ką apie tai pasakytų geriausią paskutinės vakarienės brandingą iki šiol padaręs L.da Vinci, bet dvylikos svečių sąrašas su centrine figūra A.Warholu galėtų būti toks:
- pagrindiniai poparto herojai: Marilyn Monroe, Mao Zedongas, Jackie (Jacqueline Kenedy-Onassis), Michaelas Jacksonas, „Sex Pistols“ ir pankų laikų karalienė Elžbieta II, boksininkas Muhammadas Ali;
- A.Warholo šešetukas: pirmoji „apaštalė“, aišku, Edie Sedgwick; toliau – ne laiku ir ne vietoje atsiradęs meno kritikas Mario Amaya, gavęs vieną šūvį kojon, skirtą Andy; Debbie Harry iš kultinės grupės „Blondie“; ekstravagantiškoji prancūzų menininkė Ultra Violet (A.Warholo ir S.Dalí mūza); per anksti savo žemiškąsias dienas baigęs Niujorko genijus Jeanas Michelis Basquiat ir V.Solanas, atliekanti Judo vaidmenį ir į vakarienę ne Jeruzalės esenų kvartale, o „Fabrike“ atvykusi paskutinė, tryliktoji.
O ką, jei dar pabandytume suplakti šiuolaikinę A.Warholo kokteilio adaptaciją?
Reikės:
2 banano pusių;
3 apelsinų žiedų;
2 saujų cukraus pudros (A.Warholas tikriausiai naudotų kokainą, bet dabar ne tie laikai…).
Viską suplakame trintuvu, atskiedžiame cukraus pudra ir patiekiame rožinėje aplinkoje. Taip gauname žemišką kokteilį beveik pagal visas poparto spalvų tradicijas. Land really is the best art, kaip sakė pats A.Warholas.