Atšaukdami ne vietoje ir ne laiku rusų gerbėjų atsiųstais marškinėliais pasipuošusios amerikiečių atlikėjos Lauros Pergolizzi, kuri save vadina tiesiog LP, koncertą, dar kartą pasiviešinome pasaulyje kaip vieni didžiausių Ukrainos palaikytojų. Na, atšaukė ne Seimas ar Vyriausybė, o organizatoriai. Juos galima tik užjausti – veikiausiai jie patyrė nemažų finansinių nuostolių. Vargu ar buvo galima numatyti tokį force majeure, tuo labiau įvardyti jį sutartyse. Tiesa, atmosferai dėl šio skandalo įkaitus iki maksimumo, atsirado ekspertų, kurie aiškino, kad vis dėlto buvo įmanoma numanyti, jog LP prijaučia rusams, tereikėjo kruopščiau panaršyti internete.
Lengva tiems ekspertams kalbėti – toks jausmas, kad jie gyvenime nebendravo su menininkais (pačių įvairiausių sričių, ne tik muzikantais) akis į akį. Mes, kultūros srities žurnalistai, kaip ir renginių organizatoriai, susiduriame su jais kasdien. Todėl galime drąsiai teigti, kad LP atveju ne viskas yra taip vienareikšmiška, kaip atrodo iš šono.
Dalis menininkų yra visiškai adekvatūs ir puikiai susigaudantys tiek istorijoje, tiek politinėse peripetijose. Jie puikiai žino, kad atsieti kultūrą nuo politikos yra neįmanoma misija. Tai visiškai nepriklauso nuo jų išsilavinimo, nuo atstovaujamos meno srities ar dar ko nors. Tokie menininkai yra tarsi švyturiai, rodantys kelią savo gerbėjams. Kitaip tariant, jie ne tik kuria puikų intelektinį turinį, bet ir edukuoja aplinkinius, padeda atskirti juoda nuo balta.
Dalis menininkų yra visiškai išskridę į kosmosą – jiems įdomūs tik jų pačių jausmai (tiksliau – tik jie patys), jie nori kalbėti tik apie savo kūrybą ir apie nieką daugiau. Paklausti ko nors, ko jie nesupranta (arba tiesiog tingi gilintis – juk geriau linksmintis ir bendrauti su gerbėjais nei skaityti knygas ar žiūrėti žinias), vartos banalias, nuvalkiotas frazes. Jeigu paklausi, kurią pusę palaiko kariniame konflikte, pasakys, kad yra už taiką visame pasaulyje, ir dar paprašys nepainioti kultūros su politika. Atrodo, LP priklauso pastarajai menininkų bendruomenės daliai. Gal šis skandalas privers dainininkę pradėti mąstyti plačiau?
Mūsų žurnalo herojai dažniausiai priklauso pirmajai kategorijai, t. y. visuomenės vedliams. Štai šio mūsų numerio pašnekovė Viktorija Gajauskaitė nuolat kažko mokosi, tobulinasi, atranda naujų užsiėmimų, kuriuos ne tik puikiai suderina, bet ir atskleidžia tų veiklų plika akimi, galima sakyti, nematomą tarpusavio dermę ir harmoniją. Į atrastus ir išbandytus dalykus ji kviečia įsitraukti ir kitus: ar tai būtų fotografija, astrologija, Taro kortų skaitymas, kakavos ritualas – Viktorija įkvėps ir padės būti savimi, priimti ir mylėti save, mėgautis kiekviena (užfiksuota ar ne) akimirka. Apie įkvepiančias Viktorijos veiklas ir jų tarpusavio ryšį, deives ir emocijas, vidinį ir išorinį pasaulius kalbėjosi mūsų bendraautorė Giedrė Ivanova.
Meksikoje gyvenanti ir iš ten vedanti LRT OPUS pažintinę-muzikinę laidą „Magiška muzika“ vertėja ir didžėjė Eglė Naujokaitytė-Muk interviu dalijasi savo įžvalgomis apie tai, ką jai reiškia muzika, kaip skiriasi Lietuvos ir Meksikos kultūra, kaip jai sekėsi atlikti darbą, kuriame glaudžiai siejosi abi jos veiklos – muzikavimas ir vertėjavimas. Tai knygos „Kaip veikia muzika“ vertimas į lietuvių kalbą, kurią parašė legendinės grupės „Talking Heads“ vokalistas Davidas Byrne’as.
Numeryje taip pat rasite interviu su netrukus prasidėsiančio „Kino pavasario“ programos sudarytoju, kino tyrėju Karoliu Žuku, muzikos albumų ir knygų apžvalgų.
Gero skaitymo ir iki susitikimo balandį.
Jūsų „370“
painiokime kultūros su politika ){kind=link}