One Life Stand
EMI
2010-02-08
Hotčipai su mikrobiologams būdingu preciziškumu naujomis plokštelėmis džiugina kas dvejus metus. Svarbiausia tai, kad plokštelės išties geros. Ir jie daug neprašo. Tik vienos nakt… gyvenimo nuotykio. Šįkart Londono kvintetas kur kas ramesnis nei kada iki šiol (ypač jei kalbėtume apie kreivą Made In The Dark [2008] diską) ir rašo beveik tobulas popdainas. Jei tokias kurtų mūsiškės žvaigždės, tikrai daugiau žmonių norėtų čia gyventi. Kaip rašė „NME“, kankina tik vienas klausimas: „Hot Chip“ tokie talentingi, kad, po velnių, kada jie sukurs albumą su visomis 10 esminių dainų?“
Gal 2012-aisiais?
88°
Plastic Beach
Parlophone
2010-03-08
Sklido sklido kalbos apie Blur atgimimą… ir šekit jums naują Gorillaz darbą. Visų pirma reikia pareikšti, jog tai geriausias beždžionių albumas. Ir ne vien dėl svečių gausos (nuo Snoop Dogg iki Lou Reedas). Damonas Albarnas & Co. turi ypatingą sugebėjimą sukergti įvairius stilius ir pagaminti kažką šviežio ir unikalaus. Sulig trečiu kartu (dar praktika įmonėje The Good, The Bad & The Queen) jiems pavyko geriausiai. Besiklausant jausmas toks lyg būtum treninguotų ir džinsuotų kompanijoje. Ir ne tik nekompleksuotum, bet jaustumeis labai komfortabiliai ir, maža to, pranašesnis. Svarbu, kad komplekte treningai pateikiami įvairių spalvų – nuo tamsiai mėlynos iki ryškiai raudonos.
88°
Oversteps
Warp Records
2010-03-22
„Kodėl peržengimai?“ – susimąstome. Ko gero, dėl to, kad Autechre dar kartą peržengia save. Begalinis iteracijų procesas tobulybės link įsuka juos į nesibaigiantį žaidimą. Šiandien Bootho ir Browno prodiuserių duetas startuoja nuo ten, kur 2008-aisiais finišavo ne mažiau nuostabiu Quaristice albumu. Oversteps šiandien yra geriausias idm visoje planetoje su organišku ambient antrame plane. Sakysite „jie vėl ties Amber [1994]“? Ir būsite velniškai teisūs. Juk evoliucijos spiralės posūkiai nežinomi.
Tebūnie ae paskutiniai idm dinozaurai. Bet jų galvos išdidžiai iškeltos.
85°
Congratulations
Sony/Columbia
2010-04-13
Vienas laukiamiausių indie albumų atskleidė savo veidą anksčiau nei buvo planuota. Čia Benas ir Andrew pasakoja apie savo gyvenimų pokyčius po užgriuvusios sėkmės. Vaikinai nuo pat pradžių liepė nesitikėti Time to Pretend ar Kids masto hitų. Taip ir yra. Ar tai blogai? Jokiais būdais (nebent iš pradžių). Juk progresas – gyvenimo dalis, o neklysta tik tie, kurie stovi vietoje. Tad neverta nusiminti, juk viskas vietoje: tiek psichodelinės spalvos, tiek vaikų chorai. O giliau pakapsčius galima ir be Flash Delirium rasti hitukų (Someone’s Missing, Congratulations), nors ir ne tokių trankių kaip norėtųsi.
80°
Pier Bucci
Amigo
Maruca
2010-04-19
Vakarų Europą (ir ypač Vokietiją) užvaldžiusi latino techno banga jau baigia išplauti ir gintarinę pakrantę. Po nuožmaus Ricardo Villalobos, Matias Aguayo, Luciano, Dinky ir kitų Čilės kūrėjų šturmo pas mus jau išvažinėtu keliu atmina Pier Bucci. Užantyje atsineša šiek tiek daugiau nei minėti jo tautiečiai. Be būdingo minimal tech house mišinio, pagardinto Amazonės genčių apeiginiais ritmais, Pieras siūlo daugiau vokalų (turėtų likti patenkinti net world muzikos gerbėjai) ir kiek ramesnę nuotaiką. Būtent dėl to šis kosmoįrašas tiks ne tik naktiniams klubams, bet ir naudoti namie.
77°
Our Inventions
Morr Music
2010-04-09
Šešerių metų pauzė grupei neturėjo neigiamo poveikio. Lali Puna nieko naujo neišradinėja. Nes jiems ir nereikia. Ypač kai Valerie Trebeljahr komandoje yra Tied & Tickled Trio bei The Notwistnariai. Jie ketvirtą kartą iš eilės groja savo kambarinę (net kišeninę) elektroninę roko muziką, kuri (staigmena staigmena) tik iš pirmo ausies užmetimo yra lokalios reikšmės. Iš tikrųjų ji lenda „po oda“ ir palieka savo gilų pėdsaką (ir įtaką) vadinamame indietronicos pasaulyje. Eilinis pavyzdys, kaip maži dalykai virsta dideliais.
75°
Dust
BPitch Control
2010-05-17
Berlyno techno diva yra metamorfozių princesė (nes karalienė yra Eltonas Johnas). Kiekvienas iš penkių ankstesnių jos ilgagrojų buvo vis kitoks. Jei Orchestra of Bubbles [2006] (su kažkokiuApparat) iki šiol laikome maloniausia staigmena, tai praeitas Sool [2008] tiek mutavo, jog daugelis pamanė, kad mergaitė užmiršo studijoje paleisti esminius gabalų takelius. Nauja dulkėtoji plokštelė – vėl pasikeitimas, įrodantis, kad Ellen vis dėlto nėra tokia jau iki galo boba su kiaušais. Sunku patikėti, bet pasirodo, ši moteris taip pat turi jausmus. Monolitinis skambesys nedingo, bet šilto synthpop ir tikrų dainų čia kaip niekad gausu.
73°
Broken Bells
Broken Bells
Columbia
2010-03-08
Ar pastebite, kaip pastaraisiais metais pasidarė svarbu neprisirišti prie vienos grupės, o turėti daugybę projektų? Nes būti vienoje vietoje neįdomu, nes jaunimas mėgsta multi-taskinti, nes pastovumas nebemadingas. Būtent taip, trumpai apsimėčius komplimentais, susibūrė James’as Merceris (The Shins) ir Brianas Burtonas aka Danger Mouse (Gnarls Barkley) duetas. Akivaizdu, kad pastarasis negali dirbti vienas (juk jis tik prodiuseris). Todėl James’as atstoja iš karto du instrumentus – balsą ir kūrybinį protą. Gal todėl ši plokštelė skamba kaip minėtų Gorillaz, The Good, The Bad & The Queen ir dar paskutinio Beck albumo klonas. Vykęs klonas.
70°
Rašė: Andrzej Bong (suru)