Pirma dalis interviu su režisieriumi Saulimi Drunga ir jo artimiausią filmą „Anarchija Žirmūnuose“ yra čia. Interviu tęsinys apie tolimesnius filmus, Laurą ir gerą jos partnerio erekciją.
Po “Anarchijos Žirmūnuose” Saulius pradėjo vystyti kitą projektą, kol kas vadinamą “Laura and the movies”. Jo, Ievos Norvilienės ir Igno Miškinio prodiuserinės kompanijos “Tremora” saite šitas scenarijus vilioja turtingų sugar daddies išlaikoma pagrindine veikėja Laura, kuri vieną rytą po geros nakties susimąsto apie savo gyvenimo ir aplinkos paraleles su filmų situacijomis ir veikėjais. Tada, aišku, prasideda įvairūs ieškojimai ir atradimai. Bandome kalbėti apie šitą darbą, tačiau scenaristas nelinkęs atskleist savo darbo progrese detalių.
Iš tavo naujo projekto “Laura and the movies” aprašymo atrodo, kad jis bus apie sinefiliją.
Galima sakyti, kad apie sinefiliją. Nesistengiu padaryti filmų citavimą savitiksliu dalyku. Scenarijus ne apie tai. Istorija yra apie merginą, kuriai kaip tik nepatinka kinas. Jai labiau patinka gera partnerio erekcija ir panašūs dalykai. Neblogas scenarijus. Jo rašymo eigą prižiūrėjo toks legendinis diedas Andrew Birkinas.
Birkin – girdėta pavardė. Yra ryšių su Jane Birkin?
Jis – jos vyresnis brolis. Kino scenaristas ir režisierius. Jo filmą „The Cement Garden“ žiūrėjau nežinau-kiek-kartų. Kai susitikom jis paklausė – „Tu iš kur?“. Sakau – „Iš Lietuvos“, jis – „Tai tu – rusas?“. Tai aš jam – „Tai tu gal bl… pats rusas?“. Bet paskui abu apsiraminom. Jam labai patinka rusų kinas. Žiūri kokį Kalatozovą ir verkia. O aš jam smegenis suku su Holivudu. Žodžiu, neblogai sutarėme. Nesutarėme tik dėl Griffitho „The Birth of a Nation“. Senolis visuomet spjaudosi išgirdęs apie jį.
Jane Birkin su Serge’u Gainsbourgu, viršuje Andrew Birkinas
Anksčiau, kai buvai angry young man, rašydavai įžūlias ir piktas muzikos ir kino apžvalgas į įvairius leidinius. Dabar, atrodo, reiški nuosaikesnes pažiūras. Kas nutiko? Pasenai, surimtėjai, nusvyro rankos?
Look who‘s talking!
Šiuo asmenišku išpuoliu Saulius užtrenkė duris į vaisingą diskusiją. Scenaristas išseko, tapo irzlus. Metas paskutiniam pašnekesio akordui. Vieną praeitų metų interviu užbaigei fraze “aš noriu numirti”. Ar vis dar kamuoja mirties troškimas?
Mirties troškimas manęs niekuomet nekamavo. Greičiau, mirties pažinimas. Tai – vienas iš mane visuomet intriguojančių dalykų.
Rašė: Marija Šilkūnaitė